PARTIJOS ISTORIJOS B. VAITKEVIČIUS INSTITUTAS PRIE LIETUVOS KP CK — MARKSIZMO-LENINIZ­ MO INSTITUTO PRIE TSKP CK FILIALAS LEIDYKLA „MINTIS“ VILNIUS * 1967 TURINYS Įvadas ................................................................................ 3 I. Lietuva kaizerinės Vokietijos okupacijos metais....... 55 • 1. Karinis-kolonijinis okupantų režimas ir darbo žmo­ nių padėtis ........................................................... 55 2. Vokietijos imperialistų planai aneksuoti ir koloni­ zuoti Lietuvą .............................................................. 78 3. Lietuvos darbo žmonių kova prieš vokiečius okupan­ tus. Lietuvių buržuazijos pozicija ................................ 86 II. Lietuviai bolševikai kovose už Tarybų valdžios pergalę Rusijoje ................................................................................ 113 1. Lietuvių bolševikų organizacijų susikūrimas Ru­ sijoje ................................................................................ 113 2. Lietuvių bolševikų legalios veiklos pradžia. Idėjinis- organizacinis jų susitelkimas ...................................... 138 3. Lietuviai bolševikai taikaus revoliucijos vystymosi keliuose .......................................................................... 159 4. Lietuviai bolševikai Spalio sukilimo paruošimo lai­ kotarpiu. Ginkluotos kovos gretose .................... 183 III. Lietuviai bolševikai Rusijoje socialistinės revoliucijos išvystymo ir Tarybų valdžios įtvirtinimo laikotarpiu (1917 m. spalio mėn. — 1918 m.) .................................... 208 L Lietuvių bolševikų Rusijoje I konferencija ................ 208 2. Buržuazinių nacionalistinių lietuvių organizacijų Rusijoje likvidavimas .........................................'■ ■ ■ ■ 223 3. Lietuvių Komunistų pozicija Brest-Litovsko taikos klausimu. Lietuvių komunistų Rusijoje II konferen­ cija ................................................................................. 244 4. Lietuvių komunistų Rusijoje leidybinė veikla............ 257 687 IV. Spalio revoliucijos idėjų plitimas Lietuvoje ir darbi­ ninkų judėjimo pagyvėjimas. Lietuvos Komunistų par­ tijos susikūrimas .............................................................. 265 1. Pirmieji komunistinio judėjimo žingsniai. Lietuvos revoliucinių socialdemokratų pasitarimas 1918 m. rugpiūčio 14 d................................................................ 265 2. LKP I konferencija ..................................................... 295 3. LKP I suvažiavimas ir jo istorinė reikšmė............. 299 V. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimas .. 311 1. Revoliucinės situacijos subrendimas Lietuvoje. Ko­ munistų partinis-organizacinis ir politinis darbas .. 311 2. Tarybų valdžios paskelbimas Vilniuje. 1918 m. gruo­ džio 16 d. Manifestas — Tarybų Lietuvos gimimo dokumentas ................................... 35g 3. Komunistų kova už valdžios perėjimą j Darbininkų atstovų tarybos rankas Vilniuje ................................ 398 4. Komunistai kovose už Tarybų valdžią vietose ___ 414 VI. Komunistų partijos veikla Tarybų valdžios sąlygomis. Socializmo statybos pradžia ......................................... 453 1. Tarybinio valstybinio aparato sukūrimas. LKP II konferencija. Lietuvos Tarybų I suvažiavimas .... 453 2. Lietuvos ir Baltarusijos TSR susijungimas. Lietuvos KP ir Baltarusijos KP II (jungtinis) suvažiavimas 493 3. Ideologinė komunistų veikla ...................................... 514 4. Pirmieji socialistiniai pertvarkymai ........................ 528: VII. Darbo žmonių kova prieš užsienio interventus ir vidaus kontrrevoliuciją ................................................................ 554 1. Kontrrevoliucįjos ir revoliucijos karinės jėgos........ 564 2. Ginkluoti mūšiai su vokiečių bei lenkų interventais ir lietuvių buržuazijos kariniais daliniais. Vilniaus užgrobimas .................................................................... 591 3. Partijos priemonės respublikos gynybai stiprinti po Vilniaus užgrobimo. 1919 m. vasaros mūšiai. Tarybų valdžios Lietuvoje nuslopinimas ................................ 618 Išvados ............................... 660 Pavardžių rodyklė .................................................................... 670 688 Į V A D A S Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, skirtingai nuo visų iki jos vykusių revoliucinių perversmų, pa­ naikino visas žmonių išnaudojimo formas, pradėjo perėjimo iš kapitalizmo j socializmą epochą. „Spalio revoliucija davė pradžią žmonijai išsivaduoti iš iš­ naudotojiškos santvarkos, mokslinio komunizmo idė­ joms įgyvendinti“,— sakoma TSKP CK tezėse „50 metų Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai“ >. 1 TSKP CK tezės — „50 metų Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai“, Vilnius, 1967, p. 5. 3 Štai dėl ko ji iš karto sukėlė visų šalių darbo žmonių simpatijas bei paramą ir padarė didžiulį poveikį vė­ lesnei pasaulio istorijos raidai. Revoliucinis reikalas, kurį pradėjo Spalio revoliucija Rusijoje, plinta, stip­ rėja ir nugali. Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918—1919 me­ tais kilo Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos veikiama. Pirmą kartą lietuvių tautos istorijoje iš­ naudojamos klasės— darbininkai ir darbo valstie­ čiai, Rusijos darbo žmonių pavyzdžio patraukti, Ko­ munistų partijos vadovaujami, nuvertė kapitalistinę santvarką didžiojoje krašto dalyje, įgyvendino seniai puoselėtus socialinius ir nacionalinius siekius. Gimė Tarybų Lietuva — darbininkų ir valstiečių valstybė. Proletariatas išsivadavo iš samdomosios vergijos. Buvo likviduota dvarininkų žemėvalda, am­ žiais slėgusi darbo valstiečius. Gamtos turtai ir svar­ biausios gamybos priemonės pasidarė liaudies nuo­ savybė. Imta kurti ekonominis socializmo pagrindas, žengti pirmieji kultūrinės revoliucijos žingsniai. Visi šie istoriniai įvykiai, sukelti objektyvios so­ cialinio-ekonominio ir politinio vystymosi eigos, nu­ sako socialistinės revoliucijos Lietuvoje vietą liaudies kovų už laisvę istorijoje. Komunistų partija yra vadovaujanti darbo žmonių jėga kovoje už socializmą. Todėl Tarybų Sąjungos Komunistų partijos ir jos vietinių organizacijų isto­ rinio patyrimo nagrinėjimas turi mokslinę-teorinę bei praktinę reikšmę ir su dideliu dėmesiu yra mūsų bei užsienio komunistų studijuojamas. Tai apsprendžia ir Lietuvos Komunistų partijos veiklos 1918—1919 metais socialistinės revoliucijos sąlygomis detalaus tyrinėjimo svarbą. 4 Socialistinės revoliucijos Lietuvoje istorijos nu­ švietimas padeda išryškinti Lietuvos darbo žmonių revoliucinės kovos tradicijas, kurių populiarinimas yra aktualus ir svarbus respublikos partinės organi­ zacijos ideologinės veiklos baras. Kovų už Tarybų valdžių 1918—1919 m. istorijos tyrinėtojai daugiausia dėmesio skyrė šios temos at­ skiriems klausimams arba jų grupei nagrinėti. Dėl to kiek siaurėjo bendro revoliucinio proceso tyrinėji­ mas. 1918—1919 m. socialistinės revoliucijos Lietuvo­ je tema, kaip visuma, iki šiol nebuvo istoriografijoje nušviesta. Reikalas parodyti konkrečią aplinką, kurioje teko veikti Lietuvos komunistams, išaiškinti socialistinės revoliucijos prielaidas, vertė įjungti į knygą skyrių apie ekonominę-politinę Lietuvos padėtį kaizerinės Vokietijos okupacijos metais ir apie darbo žmonių pasipriešinimo judėjimą. Lietuvos bolševikų veikla Rusijoje, glaudžiai su­ sijusi su istoriniais-revoliuciniais procesais Lietuvo­ je, yra svarbi ir neatskiriama tyrinėjimo dalis. Pateikiamoje monografijoje 1918—1919 metai Lie­ tuvoje parodomi kaip sudėtingų ekonominio, sociali­ nio, politinio gyvenimo ir klasių kovos reiškinių bei įvykių kompleksas, apsprendęs LKP strategiją ir tak­ tiką, darbo žmonių kovos už Tarybų valdžią konkre­ čius kelius ir konkrečius rezultatus. Partijos veikla buvo neatskiriama revoliucinio proceso dalis. Čia nušviečiama ir partinės organizacijos kova už socialistinės revoliucijos pergalę, LKP ir Tarybų val­ džios įgyvendinti socialiniai-ekonominiai pertvarky­ mai, ir partijos veikla, organizuojant respublikos gy­ nybą bei konkreti mūšių prieš interventų ir lietuvių 5 buržuazijos karinius dalinius eiga respublikos terito­ rijoje, ir LKP padarytos klaidos, ir, pagaliau, lietu­ vių buržuazijos pastangos išsaugoti išnaudotojišką santvarką. Kompleksiškas tyrinėjamo objekto nušvietimas pa­ dėjo išvengti vienpusiškumo reiškinių, kurie tam tik­ ru mastu atsispindėjo ankstesnėse studijose. Tai pa­ dėjo pilniau atskleisti vieningo ir kartu prieštaringo proceso įvairių pusių ryšį bei tarpusavio santykius. Lietuvos Komunistų partija, telkdama darbo žmo­ nes socialistinės revoliucijos pergalei pasiekti, susi­ dūrė su nemažais sunkumais. Krašte šeimininkavo vokiečių okupantai. Besigrupuojanti apie Lietuvos tarybą buržuazija, okupantų padedama, aršiai prie­ šinosi darbo žmonių revoliucinei kovai, jų internacio­ naliniams siekimams. Buržuazinis nacionalizmas bu­ vo svarbiausias jos idėjinis ginklas. Pramoninis proletariatas karo ir okupacijos metais smarkiai susilpnėjo. Nemažos įtakos, ypač Vilniuje, turėjo smulkiaburžuazinės partijos. Pati Lietuvos Komunistų partija buvo jauna. Ji neturėjo reikiamo revoliucinių kovų patyrimo, stoko­ jo parengtų partinių kadrų. Tačiau tas faktas, kad, apskritai imant, nepalankiomis sąlygomis ji sugebėjo pakelti darbo žmones į kovą už Tarybų valdžią, ro­ do, kokios buvo gyvybingos marksizmo-leninizmo, Spalio revoliucijos idėjos, kokią milžinišką įtaką jos turėjo Lietuvos liaudžiai. Socialistinė revoliucija Lietuvoje vyko pagal bend­ rus dėsningumus. Bet istorinės sąlygos apsprendė Lietuvos darbo žmonių kovos būdų ir formų savitu­ mą. Šie Savitumo elementai, išryškinami darbe, turi 6 didelę reikšmę gilesniam 1918—1919 m. socialistinės revoliucijos istorijos supratimui. Viena iš pagrindinių sąlygų, įgalinusių Lietuvos darbo žmones pakilti j kovą už Tarybų valdžią, buvo pirmosios pasaulyje socialistinės darbininkų ir vals­ tiečių valstybės — Tarybų Rusijos broliška parama, kuri reiškėsi įvairiomis formomis: politine, ekonomi­ ne, karine. Pats socialistinės revoliucijos Lietuvoje istorijos mokslinis nušvietimas yra galimas, tik atsi­ žvelgiant į Tarybų Rusijos bei kitų tarybinių respub­ likų istorinio vystymosi pagrindines gaires. Socialistinės revoliucijos Lietuvoje 1918—1919 me­ tais istorija susilaukė nemažo tyrinėtojų dėmesio. Pa­ teikiamos čia istoriografinės apžvalgos tikslas ir yra glaustai apibūdinti svarbiausius straipsnius, mono­ grafinius darbus, memuarinę literatūrą, liečiančią tiek lietuvių darbo žmonių dalyvavimą Spalio revo­ liucijos kovose Rusijoje, tiek socialistinės revoliucijos Lietuvoje klausimus. Memuarinės literatūros istoriografinė reikšmė, priešingai kai kurių istorikų nuomonei, yra akivaiz­ di: ji padeda formuoti mokslinį supratimą apie tų įvykių, kuriuose dalyvavo atsiminimų autoriai, isto­ riją, kadangi jie pateikia ne tik savo pačių patyrimą, bet dažnai remiasi ir dokumentiniais šaltiniais. Nere­ tai memuaristai atskleidžia tokius įvykių momentus, kurie neatsispindi istorikų darbuose (revoliucionie­ rių psichologija, jų buitis ir pan.). Atsiminimai svar­ būs ir kaip istorijos šaltiniai. Svarbus indėlis į pirmosios socialistinės revoliuci­ jos Lietuvoje istoriografiją yra Tarybų Lietuvos par­ tinių ir tarybinių organų vadovų straipsniai ir kal­ bos, paskelbtos jau 1918—1919 metais periodinėje 7 komunistinėje spaudoje. Šie darbai — tai pirmieji marksistinės istorijos puslapiai apie revoliuciją ir kartu svarbūs dokumentiniai šios istorijos šaltiniai. Nuslopinus Tarybų valdžią Lietuvoje, Lietuvos Komunistų partija, sunkiomis pogrindžio sąlygomis vadovaudama darbo žmonių revoliucinei kovai prieš buržuazijos diktatūrą, daug dėmesio skyrė revoliuci­ nių praeities kovų apskritai ir ypač socialistinės re­ voliucijos Lietuvoje istorijos klausimams nušviesti. Marksistinė mintis, nagrinėjant revoliucijos istorijos problemas, ir dabar intensyviai plito. Ji reiškėsi ir kristalizavosi LKP nutarimuose, partijos veikėjų moksliniuose ir propagandiniuose straipsniuose, re­ voliucijos dalyvių memuaruose. 1921 metais LKP CK nutarimu buvo pradėtas kurti Lietuvos revoliucinio judėjimo ir Komunistų partijos istorijos tyrinėjimo skyrius prie LKP Užsienio Biu­ ro2. Svarbiausias skyriaus uždavinys, kaip rodo pa­ skelbtas spaudoje LKP UB sekretoriaus pasirašytas pranešimas, buvo istorinės medžiagos apie darbo žmonių revoliucines kovas rinkimas ir jos skelbimas. Pranešime buvo išdėstyta, kokią dokumentinę me­ džiagą reikia rinkti, raginama pateikti UB archy­ vui visą medžiagą, kurią turi atskiri asmenys apie Lietuvos revoliucinį judėjimą ir Komunistų partijos veiklą 3. Kreipimesi „Į Lietuvos Darbininkų partijos veikė­ jus!“ LKP UB kvietė revoliucinio judėjimo dalyvius rašyti atsiminimus apie savo veiklą, reikalavo, kad juose atsispindėtų tikros žinios4. „Reikia rašyti tik 2 „Komunistas“, 1921, Nr. 14, p. 44. 3 Ten pat. 4 „Komunistas“, 1921, Nr. 13, p. 24. 8 tą,—nurodė LKP UB,—ką gerai žinai. Jokių spėji­ mų, jokių nepatikrintų žinių ir faktų. Turi būti viena teisybė. Jei kas ką užmiršo, apie tai tegu nerašo“ 5. 1933 metais ryšium su LKP įsikūrimo ir socialis­ tinės revoliucijos Lietuvoje 15-osiomis metinėmis LKP CK vėl kreipėsi į revoliucijos dalyvius, ypač į politinius emigrantus, ragindamas greičiau rašyti atsiminimus apie 1918—1919 m. kovas. „Tie atsimi­ nimai,— nurodė CK,— mums padės geriau nušviesti proletarinę revoliuciją Lietuvoje“ 6. Tokį LKP dėmesį socialistinės revoliucijos istori­ jai apsprendė praktiniai revoliucinės kovos uždavi­ niai. Reikėjo atskleisti vieną iš ryškiausių Lietuvos proletariato, visų darbo žmonių revoliucinės praei­ ties puslapių, parodyti didvyrišką darbininkų ir dar­ bo valstiečių kovą už savo laisvę, supažindinti su ja naujus revoliucionierius, įsitraukiančius į sunkią po­ grindžio veiklą, diegti juose tikėjimą savo jėgomis, auklėti atsidavimo revoliucijai dvasia. Politiškai svarbu ir aktualu buvo išnagrinėti 1918— 1919 metų revoliucinės kovos patyrimą, atskleisti partijos padarytas klaidas, kad būtų galima jų iš­ vengti ateityje, o svarbiausia — nubrėžti teisingą Komunistų partijos strateginę liniją kovoje už Tary­ bų valdžios atkūrimą Lietuvoje. Tuo galima paaiškinti gana ryškų kritikinį pradą to laikotarpio marksistinėje istoriografijoje 1918— 1919 m. socialistinės revoliucijos Lietuvoje klausi­ mais. 5 „Komunistas“, 1921, Nr. 13, p. 17. 6 Lietuvos Komunistų partijos atsišaukimai, t. III, Vilnius, 1964, p. 201. 9