PIRMOJO PASAULINIO KARO VEIKSMAI LIETUVOS TERITORIJOJE 1915 M. RUGPJŪČIO PABAIGOJE-RUGSĖJO MĖNESĮ Marius PEČIULIS Vytauto Didžiojo karo muziejus ĮVADAS Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918 m.) - vienas baisiausių išgyvenimų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė milijonus gyvybių, liko daugybė sužeistųjų, jame dalyvavusios šalys patyrė milžiniškus ekonominius nuostolius. Lietuvoje apie šį labai svarbų Europos, kartu ir pasaulio istorijai laikotar¬ pį mažai kalbama argumentuojant tuo, kad mūsų šalis tuo metu dėl carinės Rusijos ir Vokietijos okupacijų buvo praradusi valstybingumą. Taigi nebuvo aktyvi veikėja, o tik pasyvi stebėtoja to, kas dedasi. Tačiau tokie argumentai nėra svarūs, nes: • Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuva įėjo į carinės Rusijos imperijos, kuri XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje buvo viena svarbiausių veikėjų tarptautinės politikos arenoje, sudėtį. Taigi, mūsų kraštas, nors ir ne savo va¬ lia, dalyvavo šiame kare Antantės pusėje - Lietuvos vyrai privalėjo tarnauti imperijos kariuomenėje; • šis globalus konfliktas tiesiogiai ir labai skaudžiai palietė mūsų kraštą: 1914-1915 m. Lietuvos teritorijoje vyko Rytų fronto mūšiai, kurie pareikala¬ vo didelių žmonių aukų ir sunaikino krašto ekonomiką; • Lietuvai Pirmasis pasaulinis karas tapo brolžudišku karu: tiek Rusijos, tiek Vokietijos kariuomenėse tarnavo daug lietuvių karių, kurie neretai su¬ sidurdavo mūšio lauke; • jei ne šis karas, vargu ar galėtume šiandien kalbėti apie 1918 m. vasario 16 d. Būtent Pirmasis pasaulinis karas svariai prisidėjo prie senųjų Europos imperijų griūties ir suteikė stiprų impulsą šio regiono tautinėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsikurti. Šiame darbe nesistengta išsamiai aptarti visų Pirmojo pasaulinio karo veiksmų Lietuvos teritorijoje, nes ribojo darbo apimtis, todėl dėmesys bus sutelktas į vieną karo etapą. 29 PIRMOJO PASAULINIO KARO METAI LIETUVOS TERITORIJOJE Kaizerinės Vokietijos kariuomenės 163-iajame pėstininkų pulke tarnaujantys klaipėdiečiai. 1914 m. (iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) rinkinių) 1915 m. rugpjūčio antroje pusėje neatlaikiusi Vokietijos kariuomenės spaudimo kapituliavo Kauno tvirtovė. Taip buvo suduotas didžiulis smūgis visai Rusijos vakarinio pasienio gynybos sistemai. Tačiau net ir praradus vie­ ną iš stipriausių atramos punktų visoje Rusijos imperijoje - Kauno tvirtovę, Rusijos karinių pajėgų padėtis netapo beviltiška - toliau besiskverbiančias Vokietijos pajėgas vis dar stabdė neužimtos Alytaus ir Gardino tvirtovės. Be to, aukščiausiajai Rusijos karinei vadovybei rūpėjo apsaugoti nuo prie¬ šininkų Vilniaus miestą, nes jis buvo svarbus geležinkelio linijų susikirtimo taškas, čia rezidavo karinės apskrities valdyba. Vilnius buvo tapęs ginklų ir amunicijos saugykla. Tai, kad miesto nesiruošta lengvai atiduoti, rodo ir prie jo pradėtos rengti įtvirtintos gynybos linijos. Kad galėtų užimti dabartinę Lietuvos sostinę, Vokietija buvo priversta surengti net dvi dideles operaci¬ jas - Vilniaus operaciją ir Švenčionių prasiveržimą, kurių metu į Lietuvą buvo mestos stiprios pajėgos iš kitų Rytų fronto vietų. Rašant Pirmojo pasaulinio karo tematika, pagrindinė problema - infor¬ macijos stoka. Ši tema tarp Lietuvos istorijos tyrėjų nėra populiari. Kiek didesnis susidomėjimas 1920-1940 m. laikotarpiu, kai neseniai praūžusi ne¬ ganda dar buvo gyva žmonių atmintyje. Aptariamuoju metu dienos šviesą 30 Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį išvydo nemažai atsiminimų tiek carinės Rusijos kariuomenės karininkų, vėliau tarnavusių ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, tiek paprastų civilių žmo¬ nių, kurie išgyveno karo baisumus, matė nuolat besikeičiančias kariuomenes. Iš tokių veikalų galima paminėti Aleksan¬ dro Uspenskio, tarnavusio carinės Rusi¬ jos kariuomenėje, atsiminimus1. Tačiau jie daugiau informacijos gali suteikti rašant apie 1914 m.-1915 m. pradžios karo veiksmus, kautynes Augustavo miškuose. Mums rūpima tematika čia praktiškai nieko nėra. Dar vienas didesnės apimties veika¬ las - Petro Rusecko surinkti keliolikos žmonių atsiminimai2. Darbas įdomus Lietuviai - carinės Rusijos kariuomenės kariai. Pirmas iš tuo, kad jame iš labai arti, paprasto kai¬ kairės - praporščikas Jonas Matu­ mo žmogaus akimis, pažvelgiama į karo lionis. 1917 m. (iš Vytauto Didžiojo kasdienybę, kaip viena po kitos keičiasi karo muziejaus (VDMK) rinkinių) kariaujančių šalių kariuomenės ir kaip vietos gyventojai toliau bando prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Veikalui papildomos vertės suteikia ir tai, kad jame pateikiami atsiminimai surinkti ne kuriame nors viename konkrečiame regione, bet praktiškai visoje Lietuvoje. Daugelyje atsiminimų tik užsimena¬ ma apie pačius karo veiksmus, dėmesys labiau kreipiamas į Vokietijos okupa¬ cijos laikotarpį, prasidėjusį jau Rusijos kariuomenę išstūmus iš Lietuvos. Apie vokiečių okupaciją bylojančių išspausdintų atsiminimų galime rasti tarpukariu leistuose periodiniuose leidiniuose: Trimite, Mūsų žinyne ir ypač Karo archyve. Vėlesniuose Karo archyvo numeriuose yra netgi atskira skiltis, skirta Pirmajam pasauliniam karui, kur pateikti A.Vireliūno3, Antano Mer- A. Uspenskis, Didysis karas, Kaunas, 1932. P Ruseckas, Lietuva Didžiajame kare, Vilnius, 1939. A. Vireliūnas, Atsiminimai iš Didžiojo karo // Karo archyvas, t. 1, Kaunas. 31 PIRMOJO PASAULINIO KARO METAI LIETUVOS TERITORIJOJE kio4, V. Steponaičio5, vyr. ltn. A. Urbelio6, J. Pikčilingio7, J. Kuzmicko8, J. Ma- žuikos9, S. Jablonskienės10, A. Neverausko11, S. Narušio12, K. Jokanto13, H. Bal­ trušaičio14, M. Čilvinaitės15, T. Daugirdo16, A. Juozpavičiaus17, J. Breivos18, J. Audicko19, ltn. A. A. Tumavičiaus20, ats. plk. J. Barkausko21, J. Lapinsko22 atsiminimai. Šie memuarai vertingi norint susipažinti su karo kasdienybe. Šiek tiek kitokio pobūdžio informacijos randame periodiniame leidinyje Mūsų žinynas. Čia daugumos išspausdintų straipsnių autoriai kariai: kpt. Aus¬ tas Karolis23, mjr. Petras Kutka24, kpt. Pranas Lesauskis25 ir kt. Šie straipsniai informatyvūs, nes juose rašoma ne tiek apie karo veiksmus, kiek apie karia¬ vimo ypatumus. Mūsų žinyne galime rasti ir vertingos statistinės informacijos A. Merkys, V Steponaitis, Nepastebėtos aukos // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926. V Steponaitis, Karininko Rimavičiaus nužudymo byla // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926; V Steponaitis, Šiaulių gimanzijos užpuolimas // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926. A. Urbelis, Vokiečių okupacijos laikai // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926. J. Pikčilingis, Pergyventos valandos // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926. J. Kuzmickas, Mano pergyvenimai // Karo archyvas, t. 3, Kaunas, 1926. J. Mažuika, Didžiojo karo atsiminimai // Karo archyvas, t. 6, Kaunas, 1929. S. Jablonskienė, Didžiajam karui siaučiant // Karo archyvas, t. 6, Kaunas, 1929. A. Neverauskas, Iš vokiečių okupacijos laikų // Karo archyvas, t. 6, Kaunas, 1929. S. Narušis, Didžiojo karo metai Kidulių-Kaimelio apylinkėje // Karo archyvas, t. 7, Kaunas. K. Jokantas, Suv. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu (1914-1918) // Karo archyvas, t. 8, Kaunas. 14 H. Baltrušaitis, Vokiečių okupacija Sudarge // Karo archyvas, t. 8, Kaunas. 15 M. Čilvinaitė, Didžiojo karo vargai Šaukėnų apylinkėje // Karo archyvas, t. 8, Kaunas. 16 T. Daugirdas, Kaunas vokiečių okupacijoje // Karo archyvas, t. 9, Kaunas. 17 A. Juozapavičius, Vokiečių okupacija Varniuose // Karo archyvas, t. 9, Kaunas. 18 J. Breiva, Atsiminimai iš vokiečių okupacijos Dauguose // Karo archyvas, t. 9, Kaunas. 19 J. Audickas, Didžiojo karo atsiminimai // Karo archyvas, t. 9, Kaunas. 20 A. A. Tumavičius, Visuomeninis gyvenimas Kupiškyje vokiečių okupacijos metu // Karo ar­ chyvas, t. 10, Kaunas. 21 J. Barkauskas, Ginkluotas pasipriešinimas vokiečiams Plutiškės apylinkėje // Karo archyvas, t. 11, Kaunas. 22 J. Lapinskas, Mano atsiminimai iš okupacijos laikų // Karo archyvas, t. 11, Kaunas. 23 K. Austas, Šlifenas ir vokiečių kariuomenės sugrupavimas 1914 m. kampanijai // Mūsų žinynas, t. 9, Nr. 27, 1925. 24 P. Kutka, Geležinkelių atstatymo darbai Lietuvoje 1914-1918 m. // Mūsų žinynas, t. 21, Nr. 76, 1931. 25 P. Lesauskis, Ginklų ir šovinių vartojimas ir jų gamyba per Didįjį karą // Mūsų žinynas, t. 14, Nr. 41, 1928. 32 Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį apie Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitą karo metais26, taip pat ganėtinai infor¬ matyvių straipsnių, kur bandoma nagrinėti Pirmojo pasaulinio karo veiksmų eigą Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. Iš tokių veikalų galime paminėti Vokietijos karininko Bokmano (Bockman) veikalą, skirtą kautynėms Šiaulių apylinkėse 1915 m. vasarą27. Jame pateikiama nemažai faktinės medžiagos, tačiau ji neaiškiai išdėstyta, o ir pati situacija atskleista paviršutiniškai, prak¬ tiškai be jokio konteksto nei pasakojimo pradžioje, nei pabaigoje. Kalbant apie Vokietijos kariuomenės karininkų atsiminimus būtinai reikia paminėti ir Mūsų žinyne išspausdintus Vokietijos Rytų fronto štabo viršininko generolo Ėricho Liudendorfo28 (Erich Lūdendorff) ir Vokietijos 10-osios ar­ mijos XL rezervinio korpuso vado generolo Karlo Licmano (Karl Litzman) memuarus. Šie veikalai vertingi, nes suteikia galimybę pažvelgti į kovų lauku virtusią Lietuvą akimis tų žmonių, kurie vadovavo per mūsų kraštą žygiuo¬ jančioms svetimoms kariuomenėms. Natūralu, jog Lietuvoje esanti viena iš stipriausių carinės Rusijos sausumos tvirtovių - Kaunas - jau tarpukariu pra¬ dėjo traukti istorijos tyrėjų dėmesį. Mūsų žinyne spausdinamas Kauno tvirto¬ vės užėmimui skirtas darbas, parašytas pulkininko Kosto Boleckio29, kuriame gausu faktų. Tačiau mums šis ir K. Licmano veikalas labiau buvo naudingi tik bendrai aprašant vieną operaciją, kuri nėra pagrindinis šio darbo objektas. Norint susidaryti bendrą Pirmojo pasaulinio karo vaizdą, nepakeičiamas generolo Leono Radaus-Zenkavičiaus, tarnavusio tiek carinės Rusijos, tiek atgimusios Lietuvos kariuomenėse, veikalas30. Nors jo pavadinime ir figū­ ruoja žodis „trumpas", išsamesnio darbo, išleisto Lietuvoje ir skirto Pirmo¬ jo pasaulinio karo veiksmams visuose frontuose nušviesti, nerasime ne tik tarpukario, bet ir šiandienėje Lietuvoje. Tačiau autoriaus užmojai neleido smulkiau panagrinėti atskirų įvykių, todėl Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje apžvelgiami labai paviršutiniškai. Gilinantis į karo veiksmus daugiau informacijos galima rasti to meto spaudoje. Naudingas 1915 m. rugsėjo mėnesį Tilžėje pradėtas leisti laikraštis Dabartis. Jau pati jo leidimo vieta byloja, kad tai buvo provokiškas spaudi¬ nys. Tačiau jis naudingas kaip faktografinės medžiagos šaltinis, kadangi čia kiekvieną dieną buvo skelbiamos naujienos iš Rytų fronto. Aišku, aklai šia 26 Natūralis gyventojų judėjimas Lietuvoje 1915-1925 // Mūsų žinynas, t. 5, Nr. 14, 1923; Natūralis gyventojų judėjimas Lietuvoje 1915-1922 m. // Mūsų žinynas, t. 14, Nr. 40, 1928. 27 Bockman, Kautynės ties Šiauliais 1915 metais // Mūsų žinynas, t. 9, Nr. 27, 1925. 28 K. Litzman, Kauno tvirtovės puolimas ir paėmimas // Mūsų žinynas, t. 19, Nr. 65, Kaunas, 1925. 29 K. Boleckis, Kauno tvirtovės gynimas // Mūsų žinynas, t. 5, Nr. 14, 1923. 30 Radus-Zenkavičius, Trumpas Didžiojo karo eskizas, Kaunas, 1924. 33 PIRMOJO PASAULINIO KARO METAI LIETUVOS TERITORIJOJE informacija pasitikėti negalima, nes ji pateikta suinteresuotos pusės. Tačiau beveik visuose jo numeriuose yra skiltis, kur pateikiami Rusijos pusės pra¬ nešimai. Antras šio leidinio trūkumas - spausdinta pavėluota informacija. Norint dienos tikslumu datuoti konkretų įvykį, vien šiuo šaltiniu negalima pasikliauti, nes medžiaga pateikiama kelioms dienoms ar net savaitei praė¬ jus po įvykio, tad laikraščiu Dabartis rašydami darbą galėjome naudotis tik kaip papildomu šaltiniu. Panašiai galima vertinti ir laikraštį Lietuvos žinios. Tai - jau kitos kariau­ jančios šalies (turint omenyje, kad Lietuva priklausė carinei Rusijai, - M. P.) leistas leidinys, todėl skaitydami jį susiduriame su tomis pačiomis proble¬ momis. Tačiau šis šaltinis mūsų straipsniui ne toks naudingas kaip Dabartis, kadangi 1914-1915 m. pirmoje pusėje palyginti reguliariai ėjęs, Rusijos pajė¬ goms pradėjus staigiai trauktis iš Rytų Prūsijos ir Lenkijos, pasirodydavo itin retai. Mums labiausiai rūpimu metu, rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį, neišleista nė vieno numerio. Taigi, trumpai apžvelgus lietuvių kalba išleistus šaltinius, skirtus Pir¬ mojo pasaulinio karo problematikai aptarti, matyti, jog darbų, konkrečiai nagrinėjančių karo veiksmų eigą, yra mažai. Todėl neįmanoma išsiversti be svetimomis kalbomis išleistų veikalų. Savaime suprantama, jog pirmiausiai informacijos reikia ieškoti Lietuvos teritorijoje kariavusių šalių - Rusijos ir Vokietijos - autorių darbuose. Vienas iš tokių yra Pirmojo pasaulinio karo dalyvio A. Svečino (A CBC^HH) atsiminimai31. Carinės Rusijos karininkas A. Svečinas dalyvavo kovos veiksmuose Lietuvos teritorijoje po Kauno tvirtovės užėmimo, todėl jo knygoje galime rasti itin vertingos smulkios geografinės medžiagos, pade¬ dančios nustatyti kai kurių mūšių vietas. Darbo trūkumas - sovietinė cenzū¬ ra. Labai akivaizdus autoriaus noras sumenkinti Rusijos kariuomenės vadų kompetenciją, kartais visai nepagrįstai stengiantis suversti jiems visą kaltę dėl pralaimėjimų. Taip pat labai naudingas faktografinės medžiagos rinkinys - 2-osios gvar­ dijos pėstininkų divizijos žurnalas32. Šis leidinys - sausas faktų rinkinys, galima sakyti, divizijos dienoraštis, kuriame praktiškai nėra platesnių komentarų, tiesiog išvardijama, kur, kada ir su kuo kariauta. Kadangi 2-oji gvardijos pės¬ tininkų divizija buvo vienas pagrindinių Vilniaus miesto gynybos ramsčių, šis šaltinis mums ypač vertingas. 31 А. н,ичевС Искусство вождения полка. По опыту войны 1914-18 г., том I, М-Л, 1930. 32 Журнал боевых действий 2-й гвардейской пех. дивизии 1915 // http://www.grwar.ru/1ibra- гУ/рЕ)_2_1915Лп(1ех.Г1гт1 34 Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį Fronto kasdienybės vaizdą padeda susidaryti E. A. Vercinskio (Э. A. Бер­ линский)33, D. V. Balanino (Д. В. Баланин)34, S. A. Tornau (С. А. Торнау)35 darbai; M. K. Lemkes (М. К. Лемке)36, A. A. Šichlinskio (А. А. Ших- линский)37, F. Palicino (Ф. Палицын)38, A. A. Polivanovo (А. А. По­ ливанов)39 atsiminimai. Rengiant šį darbą, kad būtų išvengta vienpusio įvykių vertinimo, stengta­ si naudotis ne tik rusiškais, bet ir vokiškais šaltiniais. Vienas iš pagrindinių, kuriame aprašomi šio darbo chronologines ribas atitinkantys karo veiksmai, yra Vokietijos valstybės archyvo parengtas leidinys, skirtas 1915 m. Vokie­ tijos kariuomenės operacijų apžvalgai40. Jame ganėtinai išsamiai aptariami karo veiksmai Lietuvos teritorijoje. Taip pat naudota ir daugiau vokiškų šal- tinių41. Labai gaila, kad tik 1915 m. gruodžio mėnesį pradėtas leisti Vokieti­ jos 10-osios armijos laikraštis42, tačiau atskirų fragmentų, kurių mums reikia, galime rasti ir vėlesniuose jo numeriuose. Kur kas didesnė problema, su kuria buvo susidurta rašant šį darbą, - archyvinių nepublikuotų šaltinių Lietuvoje trūkumas. Karo metu Rusi¬ jos kariuomenei traukiantis iš Lietuvos nemažai archyvinės medžiagos iš mūsų krašto buvo išvežta. Šiam darbui aktualiausia medžiaga saugo¬ ma Maskvoje, Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve (Российский 33 Э. А. й,иксницреВ Из Мировой войны, Таллинн-Ревель, 1931. 34 Д. В. н,иналаБ а.кйелиВ Бой 10-го сентября 1915 года // Военный сборник, Ho. 10, 1916// http://www.grwar.ru/library/Balanin-Vileyka/BV_01.html 35 С. А. у,анроТ С родным полком, Берлин, 1923 // http://www.grwar.ru/library^ornau/in- dex.html 36 М. К. Лемке, 250 дней в царской ставке, Минск, 2003 // http://www.grwar.ru/library/ Lemke250dayes/index.html 37 А. А. Шихлинский, Мои воспоминания, Баку, 1984 // http://www.grwar.ru/library/Shikhli- hsky/index.html 38 Ф. н,ыцилаП В штабе Северо-Западного фронта // http://www.grwar.ru/library/Palitsyn/ index.html 39 А. А. Поливанов, Девять месяцев во главе Военного министерства (13 июня 1915 г.- 13 марта 1916 г.) // Вопросы истории, 1994 // http://www.grwar.ru/library/Polivanoff-Memo- ries/index.html 40 Der Weltkrieg 1914 bis 1918. Die Operationen des Jahres 1915, Berlin, 1932. 41 Э. Людендорф, Мои военные воспоминания 1914-1918, Кршко, Ауман, 1940; Die Bay­ rische kavaleriedivision 1915 in Litauen und Kurland, München, 1938; Schlachtfelder in Ost- preussen, 2 auflage, Königsberg, 1932; Schlachten des Weltkrieges. Die kämpfe um Baranovitschi, Band 9, Berlin, 1927. 42 Zeitung der 10. armee, Nr. 1, 1915 // http://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/feldztg10armee1915 bis1916/ Zeitung der 10 armee, Nr. 51-100, 1916 // Vytauto Didžiojo karo muziejus, Pagalbinės medžiagos fondas (toliau - VDKM PM). 35 PIRMOJO PASAULINIO KARO METAI LIETUVOS TERITORIJOJE государственный военно-исторический архив). Deja, autorius neturėjo galimybės pasinaudoti šiais informacijos klodais. Tą patį galima pasakyti ir apie Vokietijos archyvus. Tad medžiagos ieškota Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau - LVIA). Tačiau čia galima rasti daugiau informacijos, susi­ jusios su pasirengimu karui43, su karo nuostolių gyventojams atlyginimu44, dokumentų apie Pirmojo pasaulinio karo veiksmus Lietuvoje 1915 m. rug­ pjūčio pabaigoje-rugsėjį nėra. Su Kauno tvirtovės istorija susijusios infor­ macijos galime rasti Kauno apskrities archyve45. Sovietmečiu išleistuose veikaluose apie Pirmojo pasaulinio karo veiksmus Lietuvos teritorijoje užėmus Kauno tvirtovę minėtini Lietuvos TSR istorijos šaltiniai46, kur fragmentiškai užsimenama apie jų eigą minėtu laikotarpiu. Pastebėta, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugiau dėmesio ski­ riama Pirmojo pasaulinio karo tyrimams, kai tai būna susiję su Kauno tvir­ tovės istorija. Šia tema skirtinguose periodiniuose leidiniuose pasirodė keli Arvydo Pociūno straipsniai47. Paskutinės Kauno tvirtovės gyvavimo dienos išsamiai atskleistos šio autoriaus monografijoje48. Darbas vertingas dėl pa­ naudotos gausios Rusijos archyvuose surinktos neskelbtos medžiagos. Ga¬ nėtinai išsamiai tvirtovės istorija, tiesa, labiau fortifikaciniu aspektu, nuo pat jos įkūrimo iki kapituliacijos atskleista Vladimiro Orlovo darbe49. Rusijos istoriografija, susijusi su Pirmuoju pasauliniu karu, yra pažengusi gerokai toliau už Lietuvos. Pirmiausia dėl turimų archyvų. Tiesa, kaip minė¬ ta, sovietmečiu Pirmojo pasaulinio karo tematika nebuvo „populiari", tačiau dienos šviesą vis dėlto išvydo keli Rusijos autorių darbai. Vienas jų, svarbus mums, - N. Jevsejevo (H. Евсеев) knyga, skirta Švenčionių prasiveržimui50. Tai ganėtinai išsamus veikalas, kuriame autorius nagrinėja ne tik pačią karo veiksmų eigą Lietuvos ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje, bet pažvelgia ir 43 Vilniaus apskrities karinio viršininko valdyba // LVIA. F. 496; Trakų apskrities karinio viršinin­ ko valdyba // LVIA. F. 512; Švenčionių apskrities karinio viršininko valdyba // LVIA. F. 505; Vil­ niaus miesto karo prievolės komisija // LVIA. F. 499; Trakų apskrities karo prievolės komisija // LVIA. F. 514; Suvalkų gubernijos apskričių karo prievolės komisija // LVIA. F. 1027. 44 1-oji Vilniaus atskira įvertinimo komisija // LVIA. F. 522; 2-oji Vilniaus atskira įvertinimo komisija // LVIA. F. 522. 45 1880-1915 metų Kauno karinės tvirtovės dokumentai // KAA. F. 1-465. 46 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. II, Vilnius, 1965. 47 A. Pociūnas, Kauno tvirtovės žlugimas // Darbai ir dienos, Kaunas, Nr. 21, 2000; A. Pociūnas, Garlaiviai Kauno tvirtovėje // Kauno istorijos metraštis, Nr. 21, Kaunas, 2002. 48 A. Pociūnas, Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais, Vilnius, 2008. 49 V Orlov, Kauno tvirtovės istorija 1882-1915, Kaunas, 2007. 50 H. Евсеев, Свенцянский прорыв 1915 .г, Москва, 1936. 36 Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėnesį į operacijos priešistorę, kariaujančių šalių planus, kariuomenių sudėtį ir kt. Darbas parašytas naudojantis archyviniais šaltiniais. Tiesa, jis gana vienpusis, nes labai mažai remtasi Vokietijos šaltiniais. Taip pat darbo vertę mažina ir tai, kad jis turėjo pereiti sovietinės cenzūros filtrą, todėl į kai kuriuos faktus, ypač susijusius su Rusijos kariuomenės vadų vertinimu, reikia žvelgti atsargiai. Naudingi buvo ir Rusijos istorijos tyrėjų emigrantų darbai. Išsamiau ap¬ rašyti Vokietijos Nemuno ir 5-osios Rusijos armijos kovas mums padeda G. A. Goštauto (Г. А. Гоштовт) darbas51. Tai emigracijoje leistas veikalas, todėl autoriaus nevaržė sovietiniai stereotipai ir cenzūra. Jis daugiausiai dė¬ mesio skiria 1-ajai gvardijos kavalerijos divizijai, tačiau kartu pateikia ir ga¬ nėtinai platų įvykių kontekstą, kas darbui suteikia papildomos vertės. Tiesa, kai kurie G. Goštauto išdėstyti faktai kelia abejonių, ypač kalbant apie nu¬ statytas vietoves, tačiau klaidų galima išvengti lyginant jį su kitais veikalais. Norint pažvelgti į mūsų nagrinėjamos problematikos priešistorę ver¬ tingas G. Korolkovo (Г. Корольков) veikalas, kuriame nagrinėjami karo veiksmai Lietuvos teritorijoje 1915 m. vasarą52. Šiame darbe aptariami tie patys įvykiai, kaip ir Mūsų žinyne išspausdintame Bokmano straipsnyje, ta¬ čiau G. Korolkovo veikalo chronologiniai rėmai šiek tiek platesni, o ir pati darbo apimtis leidžia pažvelgti į tuos pačius karo veiksmus Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje gerokai plačiau. Bendrąsias žinias mums rūpima tematika padeda pagilinti A. Zajončkovskio (А. М. Зайончковский)53, N. N. Go- lovino (Н. Н. Головин)54, A. A. Kersenovskio (А. А. Керсеновский)55, K. A. Zaleskio (К. А. Залесский)56, O. Leonovo (О. Леонов) ir Y. Uljano- vo (И. Ульянов)57 veikalai. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai - rusų, vokiečių ir lietuvių kalbomis dau¬ giausiai periodiniuose leidiniuose išspausdinta medžiaga: kare dalyvavusių žmonių atsiminimai, amžininkų straipsniai, pranešimai to meto spaudoje. Taip pat Rusijos ir Vokietijos autorių istoriografinė medžiaga, kuri ir šalti¬ niai liudija, kad Pirmojo pasaulinio karo eiga Lietuvos teritorijoje užėmus Kauno tvirtovę nėra išsamiai aprašyta. 51 Г. А т,вотшоГ Кирасиры Его Величества в Великую войну, 1915 .г, Париж, 1942. // http://www.grwar.ru/library/Goshtovt-Kirasiry_II/index.html; Г. А. т,вотшоГ Кирасиры Его Величе­ ства в Великую войну, Париж, 1938 // http://www.grwar.ru/library/Goshtovt-Kirasiry/index.html 52 Г. в,окьлороК Сражение под Шавли, М.-Л., 1926. 53 А. М. й,иксвокчнойаЗ Первая мировая война, Санкт-Петербург: Полигон, 2000. 54 Н. Н. н,иволоГ Военные усилия России в Мировой войне, Москва: Кучково поле, 2001. 55 А. А. Керсеновский, История Русской армии, Москва, 1999. 56 К. А. Залесский, Кто был кто в Первой мировой войне, Москва: Асстрель, АСТ, 2003. 57 О. Леонов, И. ов няьлУРегулярная Пехота 1855-1918, Москва, 1998. 37 PIRMOJO PASAULINIO KARO METAI LIETUVOS TERITORIJOJE Šio straipsnio autorius siekė: 1) trumpai apžvelgti karo eigą Rytų fronte nuo pat jo pradžios, atkreip¬ damas dėmesį į Rusijos ir Vokietijos planus ir karinį potencialą; 2) plačiau aptarti Vokietijos kariuomenės žygį į Lietuvą nuo 1915 m. ba¬ landžio mėnesio, kai buvo užimta daugiau kaip pusė Lietuvos teritorijos; 3) aptarti Pirmojo pasaulinio karo veiksmus Lietuvos teritorijoje rugpjū¬ čio pabaigoje-rugsėjį. Rašant darbą susidurta su datavimo problema. Kaip žinome, carinėje Rusijoje buvo naudojamas senojo pavyzdžio kalendorius (Julijaus), o Vaka¬ rų Europoje - naujasis (Grigaliaus). Senasis nuo naujojo nuo XX a. pradžios jau atsiliko 13 dienų. Vėliau rašydami savo tekstus vieni rusų autoriai naudo¬ jo senąjį kalendorių, kiti vertė senąsias datas į naujas, tačiau blogiausia tai, kad retas kuris iš jų nurodė, kuriuo stiliumi pateiktos datos. Darbo autorius datas nurodė tik naujuoju stiliumi, kuris naudojamas ir šiandien. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai , kad darbe pateikti dabartiniai Lietuvos miestų, mies¬ telių ir kaimų pavadinimai (pvz., Novoaleksandrovskas = Zarasai). 1. BENDRA SITUACIJA PIRMOJO PASAULINIO KARO RYTŲ FRONTE 1914 M. ANTROJE PUSĖJE-1915 M. PRADŽIOJE 1.1. Vokietijos ir Rusijos pasirengimas karui Geriausiai Pirmajam pasauliniam karui buvo pasirengusi Vokietija - kariuomenę aprūpino išsivysčiusi pramonė, išplėtotas geležinkelių ir auto¬ transporto kelių tinklas leido jai tinkamai pasiruošti tiek puolamiesiems, tiek gynybiniams veiksmams. Mobilizacijos pabaigoje Vokietijos kariuome¬ nę sudarė beveik 4 milijonai karių58. Vokietijos veiksmų planą dar XIX a. pabaigoje parengė Generalinio štabo viršininkas generolas feldmaršalas Alfredas fon Šlifenas (Alfred von Schlief- fen). Jis numatė karą dviem frontais - su Prancūzija iš vakarų ir Rusija iš rytų pusės. Kilus karui, Vokietija pirmiausiai didžiąją pajėgų dalį turėjo mesti kovai su Prancūzija, taip išnaudodama laiką, per kurį Rusija vykdys mobilizaciją. Tuo metu Rytų fronte Vokietija ketino pamažu atsitraukti, kol pasieks Vyslos liniją, ir paskui, pasinaudodama gerai išplėtotu geležinkelių tinklu, permesti į rytus visas savo pajėgas iš vakarų, kur jau turėtų būti su¬ triuškinta Prancūzija. Tokiu atveju karas būtų pasibaigęs per kelias savaites. Generolas Radus-Zenkavičius, Trumpas Didžiojo karo eskizas, Kaunas, 1924, p. 8. 38