LIETUVOS STUDIJŲ POLITIKOS 2009–2011 M. POKYČIŲ KOMPLEKSINĖ ANALIZĖ Vilnius, 2013 AUTORIAI dr. Erika Vaiginienė (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) (Anotacija, Įvadas, 1.2.2., 2, 3.1, 3.4.2, 3.4.3, 3.5, 4, Išvados) dr. Marija Stonkienė (Vilniaus Universitetas) (Įvadas, 1.1., 1.2.1., 1.2.3., 1.2.4., 1.3 – 1.5., 3.4.1., Išvados) dr. Andrius Jaržemskis (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) ( 3.2., 3.3, Išvados) dr. Dalius Serafinas (Vilniaus Universitetas) (3.2., 3.3.) dr. Tatjana Bulajeva (Vilniaus Universitetas) (3.2., 3.3.) dr. Renata Matkevičienė (Vilniaus Universitetas) (3.4.1) dr. Inga Milišiūnaitė (Vilniaus Universitetas) (3.4.1) dr. Egidijus Bikas (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) (3.1.3.) dr. Vytautas Dikčius (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) (2.4.) Rima Rubčinskaitė (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) (3.1.3.) Petras Dubinskas (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla) (3.1.3.) Ekspertinės priežiūros grupės nariai prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas) dr. Eglė Katiliūtė (Kauno technologijos universitetas) dr. Berita Simonaitienė (Kauno technologijos universitetas) Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 2 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius TURINYS Paveikslų sąrašas .............................................................................................................................................................................. 5 Lentelių sąrašas ................................................................................................................................................................................. 8 ANOTACIJA .......................................................................................................................................................................................... 9 ĮVADAS ............................................................................................................................................................................................... 11 1. AUKŠTOJO MOKSLO KONKURENCINGUMAS: MOKSLINIS POŽIŪRIS................................................................. 21 1.1. Konkurencingumas ir jo vertinimo prieigos: teorinis požiūris į konkurencingumą ir konkurencingumą lemiančius veiksnius ......................................................................................................................... 21 1.2. Aukštojo mokslo konkurencingumas: sąlygos ir veiksniai ............................................................................. 34 1.2.1. Rinkos santykiai aukštajame moksle: akademinis kapitalizmas, naujoji viešoji vadyba ir verslūs universitetai ........................................................................................................................................................... 35 1.2.2. Aukštojo mokslo sistema ir jos valdymas ...................................................................................................... 41 1.2.3. Verslūs universitetai kaip aukštojo mokslo sektoriaus ,,įmonės“ ....................................................... 45 1.2.4. Aukštojo mokslo rezultatų savitumų poveikis aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumo vertinimui................................................................................................................................................................................ 49 1.3. Tarptautiškumo ir globalizacijos poveikis aukštojo mokslo konkurencingumui.................................. 57 1.4. Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo poveikis nacionalinių aukštojo mokslo sistemų plėtotei: aukštojo mokslo sistemų konkurencingumo didinimas ........................................................................................... 65 1.4.1. Aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumo veiksniai ...................................................................... 72 1.5. Nacionalinės aukštojo mokslo sistemos konkurencingumo vertinimo modelis .................................... 88 2. 2009–2011 M. LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS TYRIMO METODIKA ........................................ 96 2.1. Tyrimo atlikimo loginė schema .................................................................................................................................. 96 2.2. Tyrimo atlikimo metodika .......................................................................................................................................... 101 2.2.1. Tyrimo metodikos pagrindimas ...................................................................................................................... 101 2.2.2. Struktūrinio interviu klausimynas: struktūra ir konstruktų pagrindimas .................................... 102 2.2.3. Šalies ekonominės gerovės poveikio aukštojo mokslo bei studijų finansavimui ekonometrinio tyrimo pagrindimas .......................................................................................................................................................... 105 2.3. Tyrimo respondentų atranka ir atlikimo eiga .................................................................................................... 106 2.4. Tyrimo dalyvių demografiniai duomenys ir duomenų analizė ................................................................... 107 3. LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS KONKURENCINGUMAS: KOMPLEKSINIO KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................................................................... 109 Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 3 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius 3.1. Aukštojo mokslo sistemos valdymas, struktūra ir finansavimas ............................................................... 109 3.1.1. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos valdymas ........................................................................................... 109 3.1.2. Vidinis aukštojo mokslo institucijų valdymas ........................................................................................... 113 3.1.3. Aukštojo mokslo sistemos finansavimas ..................................................................................................... 125 3.2. Aukštojo mokslo sistemos studijų ištekliai ir kompetencijos ...................................................................... 154 3.2.1. Stojančiųjų kokybė ................................................................................................................................................ 154 3.2.2. Dėstytojų kokybė ................................................................................................................................................... 161 3.2.3. Studijų proceso kokybė ....................................................................................................................................... 166 3.2.4. Infrastruktūros kokybė ....................................................................................................................................... 190 3.3. Aukštojo mokslo sistemos studijų pritaikomumas (paklausa) ................................................................... 204 3.3.1. Absolventų kokybė ................................................................................................................................................ 204 3.4. Aukštojo mokslo sistemos atskaitomybė ............................................................................................................. 217 3.4.1. Aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimas ir didinimas ................................................................... 217 3.4.2. Akreditacija ir vertinimas ................................................................................................................................... 251 3.4.3. Aukštojo mokslo sistemos valdymas (aptarnaujančios institucijos) ............................................... 252 3.5. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos strateginių nuostatų integracija į horizontaliuosius šalies plėtros prioritetus .................................................................................................................................................................. 265 4. LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS KOMPLEKSINĖ ANALIZĖ, SIEKIANT DIDINTI AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS KONKURENCINGUMĄ ...................................................................................................................... 269 IŠVADOS .......................................................................................................................................................................................... 279 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ..................................................................................................................................................... 287 PRIEDAI ........................................................................................................................................................................................... 324 1 priedas. Modelio prielaidų tikrinimas ............................................................................................................................. 324 2 priedas. Grangerio priežastingumo testas..................................................................................................................... 328 3 priedas. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros strateginės nuostatos ir pasiekimų įvertinimo rekomendacijos ............................................................................................................................................................................ 331 4 priedas. Struktūrinio interviu klausimynas .................................................................................................................. 337 5 priedas. Atsakymų į atviruosius klausimus klasifikavimo schemos ................................................................... 352 Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 4 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius Paveikslų sąrašas 1 pav. Nacionalinio konkurencingumo struktūra: pirminiai ir antriniai veiksniai 2 pav. Porterio deimanto modelis 3 pav. Rugmano ir D'Cruzo penkių verslo partnerių, arba lyderio, modelis 4 pav. Aukštojo mokslo sistema 5 pav. Кonceptualusis verslaus universiteto modelis 6 pav. Žinių kūrimo modelių evoliucija 7 pav. Triple Helix valdžios, aukštojo mokslo ir privataus verslo pasaulis 8 pav. Teorinis globalizacijos ir tarptautiškumo lemiamas aukštojo mokslo kaitos modelis 9 pav. Keturios valstybių ir aukštųjų mokyklų strategijų zonos 10 pav. Šeši universitetų ateities scenarijai 11 pav. Keturi akademinių tyrimų ateities scenarijai 12 pav. Aukštojo mokslo mokslinių tyrimų konkurencingumui tirti adaptuotas Porterio deimanto modelis 13 pav. Čekijos aukštųjų mokyklų inovacinio potencialo konkurencingumui tirti adaptuotas Porterio deimanto modelis 14 pav. Nacionalinės aukštojo mokslo sistemos (sektoriaus) konkurencingumui tirti adaptuotas Porterio deimanto modelis 15 pav. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą skatinančiai aplinkai tirti, vadovaujantis Metodologija (2012), adaptuotas Porterio deimanto modelis 16 pav. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos struktūra 17 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų susiformuoti vidiniam aukštųjų mokyklų valdymui vertinimas 18 pav. Lietuvos aukštojo mokslo studijų politikos sudarytos prielaidos susiformuoti vidiniam aukštųjų mokyklų valdymui. Ekspertų nuomonių pasiskirstymas 19 pav. Studijų finansavimo sistema Lietuvoje nuo 2009 m. 20 pav. Asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą 1995–2011 m. 21 pav. Valstybės išlaidos švietimui ir aukštajam mokslui nuo BVP 22 pav. Lietuvos universitetų pajamos 2003–2011 m. 23 pav. Valstybės lėšos, tenkančios vieno asmens išsilavinimui 2003–2011 m. Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 5 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius 24 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų susiformuoti aukštojo mokslo sistemos finansavimui vertinimas 25 pav. Nuomonės dėl aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų susiformuoti aukštojo mokslo sistemos finansavimui 26 pav. Studentų skaičius 27 pav. Studentų skaičiaus dinamika valstybiniuose ir nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose 28 pav. BVP dalis švietimui, studijoms ir mokslui 29 pav. Valstybės išlaidos švietimui, studijoms ir mokslui 30 pav. Aukštųjų mokyklų pajamos 31 pav. Universitetų ir kolegijų pajamų struktūra (mln. Lt) 32 pav. Priimta studentų į aukštąsias mokyklas (baigus bendrojo ugdymo mokyklas) 2005–2011 m. 33 pav. Finansavimo tvarkos pakeitimų įtaka stojančiųjų galimybėms (proc.) 34 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerėti stojančiųjų kokybei vertinimas 35 pav. Stojančiųjų prašymai pagal jų pirmuoju pageidavimu laikomą studijų programos studijų sritį 2009–2011 m. 36 pav. Studentams aktualūs aspektai renkantis studijų programą (specialybę). Studentų atsakymai (proc.) 37 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerėti dėstytojų kokybei vertinimas 38 pav. Dėstytojų pasiskirstymas pagal darbovietę 39 pav. Erasmus programos studentai 40 pav. Išvykę ir atvykę dėstytojai pagal Erasmus programą 41 pav. Finansavimas judumui didinti 42 pav. Priemonės Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas lėšų panaudojimas 43 pav. Priemonės Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra lėšų panaudojimas 44 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerinti studijų proceso kokybę vertinimas 45 pav. Universitetų lėšos ir pajamos 46 pav. Kolegijų lėšos ir pajamos 47 pav. Iš verslo įmonių lėšų vykdomi MTEP darbai aukštojo mokslo sektoriuje (tūkst. Lt) 48 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerinti infrastruktūros kokybę vertinimas 49 pav. Aukštųjų mokyklų skiriamos lėšos studijų infrastruktūrai (vienam studentui, Lt) Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 6 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius 50 pav. Lietuvos darbo biržos apklaustų respondentų išsilavinimas (proc.) 51 pav. Didžiausią įtaką jaunimo įsidarbinimui turintys veiksniai (proc.) 52 pav. Verslo struktūros rodikliai pagal pagamintos produkcijos vertę 53 pav. Studentų dalyvavimas organizacijų veikloje (proc.) 54 pav. Universitetų studentų veikloms skiriamas laikas 55 pav. Magistrantų ir doktorantų skaičius, palyginti su žemesnės pakopos studentais 56 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerinti absolventų kokybę vertinimas 57 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų gerinti kokybės dimensijas poveikio Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumui vertinimas 58 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos 2009–2011 m. sudarytų prielaidų ir sąlygų užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą vertinimas (skirstinys) 59 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos 2009–2011 m. sudarytų prielaidų ir sąlygų per studijų aplinkos ir studentų materialios gerovės plėtotę užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą vertinimas 60 pav. Valstybinio studijų fondo paskolos, suteiktos studentams 2000–2010 m. iš valstybės lėšų 61 pav. Aukštojo mokslo studijų politikos 2009–2011 m. sudarytų prielaidų ir sąlygų per valstybės finansinę paramą studentams didinti aukštojo mokslo prieinamumą vertinimas (skirstinys) 62 pav. LieDM finansavimas iš Lietuvos virtualaus universiteto programos lėšų (tūkst. Lt) 63 pav. Studentų, gyvenančių bendrabučiuose dalis, palyginti su bendra studentų, kuriems reikia bendrabučio, dalimi (proc.) 64 pav., a, b. Aukštojo mokslo studijų politikos sudarytų prielaidų suformuoti išorinį aukštojo mokslo sistemos valdymą vertinimas 65 pav. Lietuvos aukštojo mokslo politikos sričių ir posričių tarpusavio ryšiai, skatinantys Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 7 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius Lentelių sąrašas 1 lentelė. Aukštojo mokslo sistemos valdymo funkcijų pasidalijimo tendencijos rinkos modelyje 2 lentelė. Rekomenduojamų aukštojo mokslo politikos stebėsenos sričių palyginimas 3 lentelė. Tyrimo metodai 4 lentelė. Diagnostinių konstruktų pagrindimas 5 lentelė. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos atstovai 6 lentelė. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos veikėjai 7 lentelė. Lietuvoje egzistuojančio aukštųjų mokyklų vidinio valdymo pažangos diegiant autonomijos principais grįstą aukštojo mokslo sistemos valdymo rinkos modelį vertinimas 8 lentelė. Nacionalinės 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje programos 9 lentelė. Nacionalinių programų paskirtis pagal Lietuvos 2007–2013 m.Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programų prioritetus 10 lentelė. Koreliacijų matrica 11 lentelė. Regresinės analizės rezultatai 12 lentelė. Grangerio priežastingumo testas 13 lentelė. Koreliacijų matrica 14 lentlė. Regresinės analizės rezultatai 15 lentelė. Lietuvos kolegijų studentai, per mokslo metus studijavę užsienyje 16 lentelė. Lietuvos universitetų studentai, per mokslo metus studijavę užsienyje 17 lentelė. Finansuotų Nordplus HE ir Horizontal projektų, kuriuose kaip koordinatoriai ar partneriai dalyvavo Lietuvos institucijos, skaičius 18 lentelė. Tempus programos projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos, skaičius pagal metus 19 lentelė. Erasmus Mundus jungtinės magistratūros studijos Lietuvos institucijose 20 lentelė. Erasmus Mundus jungtinės doktorantūros studijos Lietuvos institucijose 21 lentelė. Pokyčiai, susiję su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (2009) 22 lentelė. Lietuvoje egzistuojančio aukštųjų mokyklų išorinio valdymo pažangos diegiant autonomijos principais grįstą aukštojo mokslo sistemos valdymo rinkos modelį vertinimas Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 8 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius ANOTACIJA Mokslininkų grupės 2012–2013 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) užsakymu atliekamo MTEP darbo Aukštojo mokslo studijų politikos tyrimų metodologijos žvalgomasis tyrimas bendrasis tikslas buvo išbandyti 2012 m. parengtą Aukštojo mokslo studijų politikos tyrimų metodologiją (toliau – Metodologija) taikant kokybinius tyrimų metodus ir parengti rekomendacijas, kaip taikyti Metodologiją studijų sistemos strateginiame valdyme. Pirmajame darbo įgyvendinimo etape buvo atliekama 2009–2011 m. Lietuvos studijų politikos pokyčių analizė – vertinama studijų kokybė, studijų socialinė ekonominė aplinka ir studijų sistemos valdymas. Antrajame MTEP darbo etape buvo rengiama ši Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinės analizės ataskaita ir Lietuvos studijų politikos ir EAME bei Europos Sąjungos strateginių nuostatų lyginamosios analizės ataskaita (studija). Metodologiją (2012) rengė kita mokslininkų ir ekspertų grupė, kurios mokslinė vadovė buvo dr. Laima Galkutė, o projektui vadovavo dr. Gintaras Valinčius. Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinėje analizėje pristatomi 2009–2011 m. Lietuvos studijų politikos pokyčių kompleksinės analizės rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 2009–2011 m. Lietuvos aukštojo mokslo politikos pokyčius, kuriančius aplinką, skatinančią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą. Konkurencingumas apibrėžtas kaip nacionalinės aukštojo mokslo sistemos konkurencingumas, t. y. aukštojo mokslo sistemos gebėjimas sukurti, išlaikyti ir plėtoti aplinką, kuri sudarytų prielaidas aukštojo mokslo sistemai konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu lygmeniu, taip pat didinti visuomenės, valstybės gerovės lygį. Tiriant 2009–2011 m. Lietuvos aukštojo mokslo politikos pokyčius, buvo analizuojama nacionalinė aukštojo mokslo politika: aptariamos studijų kokybės, socialinės ekonominės aplinkos (studijų prieinamumo) ir studijų sistemos valdymo politikos strateginės nuostatos ir jų įgyvendinimo priemonės. Tyrimas buvo atliekamas taikant Metodologijos (2012) rodiklių sistemą. Vykdant tyrimą, buvo atlikta pirminių ir antrinių dokumentų analizė bei aukštojo mokslo sistemos ekspertų struktūrinis interviu. Politinės aplinkos dimensijos konkurencingumo kontekste vertintos pritaikius Porterio deimanto modelį. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinis vaidmuo tenka į rinką orientuoto aukštojo mokslo sistemos valdymo modelio priemonių diegimui, atitikčiai tarptautiniams Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 9 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius aukštojo mokslo standartams, tarptautinei praktikai ir sistemos įvairovės užtikrinimui. Įvairovė turi būti užtikrinama skatinant aukštųjų mokyklų ir studijų programų (mokslo ir profesinių), studijų didaktinę ir formų (tradicinė ir paremta IT technologijomis) įvairovę, aukštųjų mokyklų lėšų šaltinių įvairovę bei studijuojančiųjų (atstovaujančių įvairioms socialinėms grupėms) įvairovę. Kitas jungiamasis veiksnys yra kvalifikacijos kėlimas. Tyrimas parodė, kad būtų pasiektas sinergetinis efektas, jei būtų keliamos aukštojo mokslo sistemą valdančių institucijų darbuotojų ir aukštųjų mokyklų vadovybės strateginio planavimo bei valdymo kompetencijos. Reikia didinti ir akademinės bendruomenės dalykines, mokslines, edukacines, komunikacines, praktinės veiklos ir tobulinimosi kompetencijas. Daug dėmesio reikia skirti bendradarbiavimui su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo sistemos rezultatų atitiktį visuomenės ir rinkos poreikiams. Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinė analizė 10 VU TVM Inovacijų ir verslumo centras, Saulėtekio al. 22, LT-10225 Vilnius