ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Nerius ŽUKAS Ekonomikos studijų programos studentas LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ Bakalauro baigiamasis darbas Šiauliai, 2013 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Nerius ŽUKAS LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ Bakalauro baigiamasis darbas Socialiniai mokslai (04 S1) Darbo vadovė doc. dr. Dalia RUDYTĖ 2 Žukas, N. (2013). Lietuvos ir Estijos tiesioginių užsienio investicijų palyginamoji analizė: universitetinių pagrindinių studijų Ekonomikos programos baigiamasis darbas / baigiamojo darbo vadovė doc. dr. D. Rudytė. Šiaulių universitetas, Ekonomikos katedra, p. 51(56p.) SANTRAUKA Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Žukas, N. (2013). Lithuanian and Estonian foreign direct investment comparison analysis: university undergraduate Economic program‘s bachelor‘s thesis / bachelor‘s thesis supervisor doc. dr. D. Rudytė, Šiauliai University, Economics department, p. 51(56p.) SUMMARY In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment. 3 TURINYS ĮVADAS............................................................................................................................................................7 1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO VERTINIMAS.........................................................9 1.1. Tiesioginių užsienio investicijų samprata ir formos.......................................................................9 1.2. Tiesioginių užsienio investicijų reikšmė šalies ekonomikai..........................................................12 1.3. Tiesiogines užsienio investicijas lemiantys veiksniai....................................................................14 1.4. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI srautus.........................................................17 1.5. Tiesioginių užsienio investicijų aplinkos vertinimo kriterijai........................................................20 2. LIETUVOS IR ESTIJOS TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ.......24 2.1. Tyrimo metodika..........................................................................................................................24 2.2. Valstybių taikomų priemonių skirtų TUI skatinimui skirtumai.....................................................25 2.3. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika ir struktūra 2006 –2012 m. Lietuvoje ir Estijoje.........30 2.4. Tiesioginių užsienio investicijų ir jas lemiančių veiksnių Lietuvoje ir Estijoje analizė..................33 2.5. Lyginamasis Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos vertinimas.................................................40 IŠVADOS.......................................................................................................................................................46 LITERATŪRA..................................................................................................................................................48 PRIEDAI.........................................................................................................................................................52 1 priedasTiesioginių užsienio investicijų statistika Lietuvoje ir Estijoje.................................................52 2 priedasTiesioginių užsienio investicijų ir jaslemiančių veiksnių analizės rezultatai.........................523 3 priedasKoreliacijos koeficiento reikšmių interpretacija....................................................................526 4 priedasTUI pritraukimo ir potencialo indeksų vietos........................................................................526 4 LENTELĖS 1.1 lent.Veiksniai, lemiantys sprendimą dėl investicijų vietos pasirinkimo................................................15 1.2 lent. Veiksniai, lemiantys TUI pritraukimą į šalį ....................................................................................16 1.3 lent. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI........................................................................18 1.4 lent. Tiesioginių užsienio investicijų aplinkos vertinimo kriterijai..........................................................21 1.5 lent. Veiksniai, darantys įtaką šalies konkurencingumo vertinimui ......................................................23 2.1 lent. Valstybių taikomos priemonės skirtos skatinti TUI .......................................................................28 2.2 lent. Bendrojo vidaus produkto ir TUI ryšio rodikliai.............................................................................35 2.3 lent. Eksporto ir importo ryšio rodikliai su TUI......................................................................................36 2.4 lent. Vidutinio darbo užmokesčio ir TUI ryšio rodikliai..........................................................................38 2.5 lent. Mokesčių naštos ir TUI ryšio rodikliai............................................................................................39 5 PAVEIKSLAI 1.1 pav. Užsienio investicijų formos.............................................................................................................10 1.2 pav. Tiesioginių užsienio investicijų poveikis.........................................................................................12 2.1 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo Lietuvoje ir Estijoje tyrimo etapai.............................24 2.2 pav. TUI pritraukimo investicijų pasiskirstymas pagal investicijų objektą.............................................26 2.3 pav. TUI srautai Lietuvoje ir Estijoje 2006 –2012 metais .....................................................................30 2.4 pav. Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv. ir jų pokytis Lietuvoje ir Estijoje........................................31 2.5 pav. Sukauptos investicijos pagal šalis Lietuvoje 2012 m......................................................................32 2.6 pav. Sukauptos investicijos pagal šalis Estijoje 2012 m.........................................................................33 2.7pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir BVP dinamika ............................................................................34 2.8 pav.Tiesioginių užsienio investicijų, eksporto ir importo dinamika.......................................................35 2.9 pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir vidutinio darbo užmokesčio dinamika .....................................38 2.10 pav. Tiesioginių užsienio investicijų ir mokesčių produkcijai ir importui dinamika.............................39 2.11 pav. Šalys pagal TUI pritraukimo indeksą 2006-2012m.......................................................................41 2.12 pav. Vieta pasaulyje pagal investavimo ir verslo aplinką 2012 m. ......................................................42 2.13 pav. Šalių vertinimas pagal pasaulio konkurencingumo indeksą.........................................................44 6 ĮVADAS Temos aktualumas. Vykstant globalizacijos procesui, greitai plečiasi tarptautinis šalių bendradarbiavimas ir laisvo kapitalo judėjimas. Vienas svarbiausių elementų, padedantis plėtoti tarptautinius ekonominius santykius globalizacijos kontekste, yra tiesioginės užsienio investicijos. Post-socialistinėse šalyse, kurių ekonomikos pasižymi neaukštomis vidaus santaupomis, tiesioginės užsienio investicijos yra vertinamas kaip svarbus veiksnys ekonomikos pertvarkymui, jos plėtrai ir technologijos pažangai. Todėl pasaulyje sparčiai didėja konkurencija dėl investicijų pritraukimo – valstybės stengiasi išryškinti savo šalies privalumus ir taiko įvairias paskatas užsienio investuotojams. Temos naujumas. Tiesioginių užsienio investicijų srautai per pastarąjį dešimtmetį aiškiai padidėjo, ypač šalyse, kurių ekonomikos yra laikomos pereinamojoje stadijoje. Tiesioginės užsienio investicijos gali palengvinti augimą, pagreitinti privatizacijos procesus ir paskatinti technologijų pažangą. Tai privertė daugumą valstybių kurti šalies strategiją, nutaikytą į tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Nuo nepriklausomybės, Baltijos valstybės taikė tiesiogines užsienio investicijas kaip instrumentą, pertvarkant šalių ekonomikas. Problema. Dažnai potencialūs investuotojai rinkdamiesi vietą investicijoms Baltijos šalis vertina kaip vieną regioną, tačiau sąlygos investicijoms visgi skirtingos. Siekiant atskleisti sąlyginai panašių Baltijos šalių panašumus ir skirtumus, analizei buvo pasirinkta Estijos ir Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų srautai 2006-2012 m.. Estijos pasirinkimą lėmė tai, kad TUI kryptis šioje šalyje buvo kitokia nei Lietuvoje, o Latvijoje pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų tipas labai panašus į matytą Lietuvoje. Nors kai kuries autoriai (Nunnenkamp, 2002) laikosi nuomonės, kad veiksniai, darantys didžiausią įtaką tiesioginių užsienio investicijų srautams vykstant globalizacijai iš dalies keičiasi, pagrindiniai vis dėl to išlieka makroekoniminiai šalies rodikliai, verslo sąlygos ir socialinis – politinis klimatas (Yussof, 2003). Darbo objektas: Ttiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Darbo tikslas: Išanalizavus tiesioginių užsienio investicijų teoriją ir pritraukimą lemiančis veiksnius, išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Estijos šalių galimybes pritraukti TUI. Darbo uždaviniai: 7 1. Pateikti tiesioginių užsienio investicijų sampratą ir jų svarbą šalies ekonomikai, išskirti jų pritraukimą lemiančius veiksnius. 2. Išanalizuoti tiesioginių užsienio investicijų statistiką ir dinamiką Lietuvoje ir Estijoje 2006 – 2012m. laikotarpiu, bei išnalizuoti šalių veiksmus siekiant pritrauktt tiesiogines užsienio investicijas. 3. Nustatyti veiksnius, darančius įtaką Lietuvos ir Estijos patrauklumui pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. 4. Įvertinti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo galimybes, bei investicinį klimatą Lietuvoje ir Estijoje. Darbo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių ir mokslinių publikacijų analizė, statistinių duomenų apdorojimas ir analizė, grafinis duomenų apdorojimas, porinė tiesinė regresija ir koreliacinė analizė, palyginamoji analizė. Darbo tikslui pasiekti bei išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti darbe bus naudojami įvairūs šaltiniai: analizuojamų šalių įstatymai; aktualių šiai temai institucijų, straipsnių ir internetinių svetainių pateikiama informacija; tarptautinius tyrimus rengiančių ir privačių kompanijų teikiama medžiaga ir statistika. Darbo struktūra. Darbą galima skirstyti į dvi pagrindines dalis – teorinę ir praktinę. Pirmoje darbo dalyje remiantis įvarių autorių moksliniais tyrimais pristatoma tiesioginių užsienio investicijų samprata, aptariami pagrindiniai veiksniai, skatinantys tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į šalį, bei daromas poveikis investicijas priimančiai šaliai. Toliau pristatomos pagrindiniai priemonės, skirtos didinti TUI srautus į šalį ir investicinės aplinkos vertinimo kriterijai. Praktinėje darbo dalyje remiantis įvairiais šaltiniais bus atliekamas Lietuvos ir Estijos tiesioginių užsienio investicijų statistikos ir naudojamų TUI skatinimo priemonių palyginimas. Analizuojant investicinę aplinkos ir veiksnių, darančių įtaką TUI srautams, bus atliekama Lietuvos ir Estijos patrauklumo tiesioginėms užsienio investicijoms lyginamoji analizė. 8 1. TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO VERTINIMAS Šioje darbo dalyje vertinamos prielaidos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti, remiantis įvairių autorių atliktais moksliniais tyrimais. Pirmiausia aptariami pagrindiniai užsienio investicijų bruožai ir jų skirstymas. Toliau pateikiama tiesioginių užsienio investicijų įtaka šalies ekonomikai, jų teigiamas ir neigiamas poveikis. Taip pat pateikti veiksniai, lemiantys užsienio investuotojų apsisprendimą investuoti į šalį ir pagrindiniai paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms tipai. 1.1. Tiesioginių užsienio investicijų samprata ir formos Investicijos yra ekonomikos augimo pagrindas, skatinantis ekonominę plėtrą ir socialines reformas šalyje. Tai ypač aktualu besivystančioms šalims. Per pastaruosius du dešimtmečius, užsienio investicijos buvo vienas pagrindinių finansavimo šaltinių daugumai šalių su augančiomis ekonomikomis. Investicijų ekonominė esmė – ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisinga plėtra bei konkurencingumo gerinimas, kuris labai priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Ūkio subjektų bei šalių ekonominė veikla apibūdinama vykdomų investicijų apimtimi ir formomis (Ginevičius, Tvaronavičienė, 2005). Itin svarbios užsienio investicijos, kurių pagalba atsiranda galimybė pritaikyti naujas mokslo žinias, diegti modernias technologijas ir perimti gerą verslo praktiką. Šiuo globalizacijos laikotarpiu ypač sustiprėjo konkurencinė kova tarp šalių visame pasaulyje, pritraukiant užsienio investicijas. Mažoms ir besivystančioms šalims šis veiksnys ypač svarbus norint būti pastebėtoms ir veikia kaip šalies ekonominio ir politinio patrauklumo pripažinimas. Teigiama, kad užsienio investicijos padeda didinti gamybą ir jos efektyvumą, plėstis į naujas rinkas, didinti tarptautinę prekybą, kurti naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginė užsienio investicija – pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonomino bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės (Statistikos departamentas, 2013). 9 Dabartiniame pasaulyje, kuriame vyksta spartūs globalizacijos procesai, kiekviena valstybė skatina tam tikrą skirtingų formų užsienio investicijų apimtį. Užsienio investicijų formos – tai užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investavimo būdai, kuriais jie investuoja savo kapitalą. Netiesioginėsužsienio Tiesioginės užsienio investicijos investicijos Neįgyja teisės Įgyja teisę kontroliuoti kontroliuoti įmonės įmonę Vertybinių popierių Užsienio kapitalo įsigyjimas Bendros su įmonės užsienio įmonės 1.1pav.Užsienio investicijų formos Šaltinis: sudaryta darbo autoriausremiantis pagal R. Ginevičių ir kt. Investicijos į verslo ir socialines sritis patenka įvairiomis formomis. Ginevičius ir kt. (2005) užsienio investicijas skirsto į tiesiogines ir netiesiogines. Pagrindinis tiesioginių investicijų bruožas – tai siekis palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir įgyti reikalingo kapitalo dalį, kuris suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam parengti investuotojai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę padėtį, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą. Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finansines institucijas. Ne visi investuotojai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai. Pagrindinės netiesioginių investicijų formos – vertybinių popierių įsigijimas ir bendrosios įmonės (tik šiuo atveju, skirtingai negu tiesioginės investicijos, investuotojas neįgyja teisės kontroliuoti įmonę). 10