LIETUVOS DVARAI Enciklopedinis žinynas 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis ALGIMANTAS Vilnius UDK 728(474.5) (036) Lietuvos dvarai /enciklopedinis žinynas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė.- Li232 V.: Algimantas.2010. - 512 p., sp. iliustr., žemėlapiai Žinyne glaustai pristatomos 608 Lietuvoje dar išlikusios dvarų so­ dybos ar jų fragmentai, o taip pat dvarvietės, kurias jau galima vadinti archeologiniais dvarais, nes jų telikęs kultūrinis sluoksnis, kurį tyri­ nėja archeologai. Žinyne aprašymai išdėstyti pagal abėcėlę - enciklope­ dine tvarka. Trumpi dvarų aprašymai iliustruojami spalvotomis nuo­ traukomis, darytomis 2008-2010 metais, o taip pat archyvinėmis dvarų nuotraukomis. Dvarų lokalizacija pažymėta apskričių žemėlapiuose. Ieškomą dvarą padės surasti savivaldybių abėcėlinė dvarų rodyklė. Ši knyga paruošta pagal didelio būrio specialistų leidyklai pateiktą infor­ maciją. Jų sarašas - knygos gale spausdinamas šaltinių skyrelis. UDK 728(474.5)(036) © Tekstai. Leidykla ALGIMANTAS. © Dizainas. Violeta Laukytė. © Žemėlapiai. Jana Sėta, RIga. ISBN 978-609-423-004-2 © Iliustracijų sąrašas 505 psl. Enciklopedinis žinynas 608 dvarų ir dvarviečių aprašymai, iliustruoti nuotraukomis Sudarytoja Ingrida SEMAŠKAITĖ LEIDĖJŲ ŽODIS 4 Rekviem dvarams?! i Enciklopedinis žinynas LIETUVOS DVA­ ir tarybiniai ūkiai pristatė daug naujų pastatų, RAI - atnaujinta ir papildyta 2009 m. pradžioje kurie iškreipė dvarų sodybų vaizdą. Per socialis­ mūsų išleisto dviejų tomų žinyno laida. Šiame tinį laikotarpį, jei kurios dvarų sodybos pasiro­ žinyne iš esmės pakeista išdėstymo struktūra. dė visai nereikalingos, jos pamažu ir nyko. Bet Dvitomis buvo sudarytas pagal apskritis: 10 ir pastaraisiais dešimtmečiais, jau atkūrus Lietu­ Lietuvos apskričių sudarė 10 žinyno skyrių. vos nepriklausomybę, daug dvarų, visai netekę Kadangi Lietuvos vyriausybė nusprendė pa­ jokios priežiūros, sunyko, apaugo šabakštynais. naikinti apskritis, naujoje žinyno laidoje atsi­ Dvarų nykimo pradžią galima sieti su tar­ sakėme apskričių struktūros - dvarų aprašy­ pukario Lietuvos žemės reforma, prasidėjusia mai išdėstyti enciklopediniu principu - pagal , 1922 m. Tada dvarų žemės apribotos iki 80 ha. abėcėlę. Knygos gale yra dvarų suvestinė pagal Daug dvarininkų, pasipiktinę ir įsižeidę, išvy­ miestų ir rajonų savivaldybes. Ji padės skaity­ ko į užsienius. Per žemės reformą išparceliuoti tojams, ieškantiems juos dominančių dvarų dvarai dažnai patekdavo į nevykusių naujų šei­ pagal teritorinius požymius. Pirmąją žinyno mininkų rankas ir pradėdavo nykti. Tad dvarų laidą paruošėme spaudai pagal sutartį su Kul­ nykimo procesas susiklostė istoriškai ir jau ne­ tūros paveldo departamentu (KPD). Pagrindi­ besustabdomas. Rezultatas - iš XX a. pradžio­ nis informacijos šaltinis buvo Kultūros paveldo je Lietuvos teritorijoje buvusių maždaug 3500 centre sukauptos dvarų sodybų, įrašytų į Kul­ dvarų sodybų liko apie 600. Ir tų nemaža dalis tūros vertybių registrą, dosjė, panaudojome - tik dvarvietės arba dvarų liekanos. jau anksčiau mūsų išleistų knygų apie dvarus Daug statinių virto griuvėsiais jau po Nepri­ medžiagą. Naujai žinyno laidai daug informa­ klausomybės atkūrimo. Yra valstybinė Lietuvos cijos jau 2010 m. leidyklai atsiuntė savivaldybių dvarų išsaugojimo programa, yra Medinės ar­ paminklotvarkininkai, muziejininkai, bibliote­ chitektūros apsaugos programa (mediniai dvarų kininkai. Už tai jiems nuoširdus ačiū. Tad šis statiniai šaukte šaukiasi pagalbos), tačiau dvarai leidinys - didelio būrio specialistų kolektyvi­ toliau nyksta...Lietuva nėra finansiškai pajėgi nis darbas. Jo tikslas - supažindinti visuomenę išsaugoti visų į kultūros vetybių sąrašus įrašytų su dabartine svarbios mūsų kultūros paveldo objektų. Vis dėlto valstybė privalėtų skirti lėšų dalies - dvarų situacija. Dvarai šiandien, deja, bent reikšmingiausiems paveldo objektams iš­ jau nykstantis paveldas. Pavažinėjus po dvarus saugoti. Kitais turėtų pasirūpinti privatūs asme­ apima slogi nuojauta, kad šis žinynas gali tap­ nys, dabartiniai dvarų pastatų savininkai. ti rekviem requiem (gedulingomis mišiomis) Ateities Lietuvoje, be abejo, išliks nedidelė daugeliui dvarų. Pavartykite knygą ir pamaty­ dalis dabartinių dvarų sodybų, kaip savotiški site, kiek daug jau baigiančių sunykti dvarų. Į muziejai arba naujųjų dvarininkų gyvenamieji juos užsukęs pasijunti gal panašiai kaip kuni­ būstai. Tokios dvarų likimo tendencijos ryš­ gas prie beviltiško ligonio - gali išklausyti, bet kios jau šiandien. padėti jau niekuo nebegali. Pasisekė dvarams, kurie anksčiau ar vėliau Lietuvos dvarai nykti pradėjo ne mūsų die­ tapo muziejais. Jie stabiliai prižiūrimi, atnau- nomis ir net ne sovietmečiu, kaip atrodo iš pir­ jimami ir, tikėkimės, tokiame statuse dar ilgai mo žvilgsnio. Taip, sovietmečiu dvarai buvo ver­ gyvuos. tinami tik tiek, kiek jų pastatų reikėjo socialisti­ Po atkurtos Nepriklausomybės dvarams nio ūkio poreikiams. Dvarų sodybose kolūkiai gal didžiausia žala padaryta leidus juos priva­ 5 LEIDĖJŲ ŽODIS tizuoti dalimis. Tuo žingsniu sunaikintos dvarų gramoje neprižiūrimų dvarų teritorijų tvarky­ sodybos kaip nedaloma visuma. Neliko vien­ mas talkų būdu, apleistų dvarų pastatų pirminis tisų dvarų sodybų. Dvarais pradėjome vadinti užkonservavimas, užsandarinant langus, duris. dvarų rūmus. Kai kuriuos jų nusipirko pratur­ Tačiau grįžkime prie žinyno, kuris dabar tėję Lietuvos verslininkai ar užsienio lietuviai. Jūsų rankose. Dvarų istoriniuose aprašymuose Romantiškai nusiteikę ir nepaisydami miglotų galite rasti duomenų, kurie gal nesutaps su jūsų perspekyvų kada nors atgauti nemažas inves­ žiniomis. Šioje situacijoje viską lemia šaltiniai, ticijas, dalis naujųjų dvarininkų investavo ne­ kuriais naudojomės. Žinyno gale yra išvardinti mažus pinigus į savo dvarų atgaivinimą. Tokie pagrindiniai šaltiniai, kuriais naudojosi leidė­ dvarai pradėjo naują gyvenimą. Iki 2010 m. jai. Kai susidurdavome su skirtinga informa­ atnaujinti yra Arvydų, Bikuškio, Bistrampolio, cija, pirmenybę teikdavome Kultūros paveldo Daukšiagirės,Dautarų, Gaidelių, Krikštėnų, centro dosjė užfiksuotai informacijai. Lapšių, Norviliškių. Pavi r vyčio Sešuolėlių. Aprašomų dvarų sąrašą sudarėme pagal Švėkšnos. Taujėnų. Videniškių. Mikėno dvarai. Kultūros vertybių registrą, skelbiamą KPD in- Gal ne visi šie dvarai atnaujinti pagal griežtus ternetiniame tinklalalpyje. Jį 2010 m. papildė­ paminklosaugos reikalavimus, gal į kai kurių me keliais dvarais, kuriuos rekomendavo apra­ interjerus prasibrovė kičo elementų, bet svar­ šyti savivaldybių paminklotvarkininkai. biausia - pradėję nykti dvarai prikelti naujam Tikimės, kad žinynas sudomins visus, ne­ gyvenimui. Pamažu atnaujinami ir kai kurie abejingus „dvarų likimui. Žinyne trumpai ap­ kiti privačiais tapę dvarai. Tačiau didžioji dalis rašomi ^08 xlvarai. Aprašymai iliustruojami dvarų laukia nesulaukia savo naujųjų šeiminin­ dabartinėmis ir istorinėmis nuotraukomis. kų dėmesio. Yra visai tarsi užmirštų privačių Knygos gale pateikiami apskričių, vis dėlto iš­ dvarų. Savininkai juos laiko kiaurais stogais, likusių kaip teritoriniai regionai, smulkūs že­ išdaužtais langais, išlaužtomis durimis. Kyla mėlapiai, kuriuose pažymėta dvarų dislokacija. įtarimas - gal savininkai laukia kol jie patys Norintiems apžiūrėti vieną ar kitą dvarą daž­ sugrius ir nebereikės kultūros paveldo objekto nai iškyla dilema - o kaip į jį patekti, ypač, jei restauruoti, laukia dvaro sunykimo, kad galėtų dvaras dabar privati valda. Tokias situacijas re­ žemės sklypą panaudoti kitiems statiniams?! glamentuoja Nekilnojamųjų kultūros vertybių Gal reikėtų žymiai sugriežtinti naujųjų dvari­ apsaugos įstatymas. Pateikiame ištraukas iš šio ninkų atsakomybę ir apsaugoti paveldo objek­ Įstatymo 25-ojo straipsnio. tus nuo visiško sunykimo, kraštutiniu atveju gal Nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumas net nusavinti tokius pamirštus, neprižiūrimus 1. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę pažinti nekilno­ jamąsias kultūros vertybes. dvarus, esančius Kultūros vertybių registre. Dvarams vis daugiau dėmesio skiria visuo­ 4. Privačios nuosavybės teise valdomų kultūros paveldo statinių interjerų apžiūrai reikalingas valdytojo sutikimas. menė. Pastaraisiais metais dvarai tapo populia­ Lankymo ir apžiūros sąlygos gali būti nustatomos apsaugos riais pažintinio turizmo objektais. Prie dvarų sutartimi. 5. Kad būtų galima kultūros paveldo objektą tinkamai praeities, jų dvasingumo populiarinimo daug apžiūrėti iš išorės, valdytojai turi leisti eiti per savo valdomą prisidėjo M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo teritoriją iki apžiūros vietų. 6. Jeigu kultūros paveldo objektas iš visų pusių apsuptas fondo koncertai dvaruose. Dvarų dvasingumą, privačios nuosavybės teise valdomų sklypų, jų savininkai ar kiti jų kultūrinę aurą gaivina dvaruose vykstantys valdytojai privalo leisti lankytojams prieiti iki šio objekto. muzikos festivaliai. Visuomenė prisideda ir prie 9. Jeigu kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingąsias dvarų išsaugojimo. Mūsų leidykla drauge su savybes žaloja pernelyg intensyvus lankymas ir žalojimo nega­ lima išvengti techninėmis priemonėmis, gali būti įvestas užmo­ Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga 2010 metus kestis už lankymą arba kitaip mažinamas lankytojų srautas. paskelbė Dvarų išsaugojimo metais, kurių pro­ Linkime įdomių, dvasingų kelionių į atnaujintus ir jau nykstančius dvarus. Pamatykime, ko gal nebegalės pamatyti ateinančios kartos Leidėjai 2010 m. liepa ABROMIŠKĖS 6 AB R OMIŠKĖS. Elektrėnų savivaldybė, - tradicinės XX a. pr. mūro architektūros. Elektrėnų šen. Abromiškių gyvenvietė - šalia Abromiškių dvaras rašytiniuose šalti­ Vilniaus-Kauno automagistralės, tarp Vievio niuose minimas jau XVI a. antrojoje pusėje. ir Elektrėnų. Dvaras - pačioje gyvenvietėje, Jį įkūręs Abrahamas Poniatovskis 1571 m. Abromiškių ežero šiauriniame krante. XIX pastatė čia pirmuosius rūmus. Matyt, nuo jo a. - XX a. pr. dvaro statiniai: rūmai, svir­ vardo kilo ir gyvenvietės pavadinimas. XVII nas, sargo namas, tvartas, tvoros fragmentai. a. dvaras - Bychovcų nuosavybė. Vedybų Parkas įkurtas XVIII a., perplanuotas XIX a. keliu apie 1748 m. dvaras atiteko prancūzų pab., jame - du tvenkiniai, prateka upelis. kilmės grafų de Raesų giminei. Jų pirmta­ Dvaro sodybą jos klestėjimo laikotarpiu kas Henrikas de Raesas atvyko į Lietuvą apie sudarė trys dalys - reprezentacinė, gamybinė 1642 m., dabartine terminija - kaip karinis ir ūkinė. Gamybinė zona sunyko - neišliko konsultantas. Jį parsivežti galėjo Boguslavas nė vieno jos pastato. Reprezentacinėje zono­ Radvila (1620-1669), grįždamas iš studi­ je nebėra oranžerijos, oficina rekonstruota jų Vakarų valstybėse. Karinių konsultacijų sovietmečiu. Ne visi pastatai išliko ir ūkinėje Lietuvai reikėjo, nes buvo prasidėję karai zonoje. Sulaukėjo senas parkas. su Rusija ir Švedija. Konsultantas pasirinko Dvaro centrinėje dalyje - pagrindinis so­ Lietuvą antrąja tėvyne savo palikuonims. dybos akcentas - rūmai su buvusiu parteriu. Vienas jų - Henrikas de Raesas pirmasis įsi­ Kiti pastatai išdėstyti laisvai, grupuoti pagal kūrė Abromiškėse. De Raesai, veikiausiai ir paskirtį. pastatę senąją medinę rūmų dalį, dvarą val­ Neįprasta dvaro rūmų kompozicija - joje dė iki XIX a. vidurio, kai paskutinė giminės savitai dera dviejų stilistinių epochų - klasi­ palikuonė Kazimiera de Raes (1818-1893) cizmo ir istorizmo architektūriniai principai. ištekėjo už grafo Pranciškaus Broel Pliaterio Pastatas - iš dviejų dalių: senoji medinė, cen­ ir dvaras kaip kraitis atiteko šiai giminei. Vė­ tre esanti dalis, statyta XIX a. pr., mūrinė - liau dvarą valdė šioje santuokoje gimęs Vil­ du šoniniai triaukščiai fligeliai - XIX a. pab., helmas Pliateris (1850-1911). Po jo vedybų apie 1898 m. Tuo pačiu metu prie senojo su Felicija Saltan, apie 1898 m., rekonstruo­ medinio klasicistinio korpuso sumūrytas ir ti dvaro rūmai - pristatyta mūrinė jų dalis. naujas keturių kolonų portikas. Įdomūs ko­ Vilhelmo Pliaterio dukros Izabelė, Idalija ir lonų pamatai, tarsi masyvūs postamentai, du Marija buvo paskutinės dvaro valdytojos. iš jų kraštiniai, papuošti barokinėmis voliu­ Dauguma Raesų ir Pliaterių, gyvenusių dva­ tomis. Rūmų šoniniai fligeliai turi neobaro- re, palaidoti Sabališkių kapinaitėse. Ten stovi ko bruožų. Tarpukaryje rūmai rekonstruoti, XIX a. pirmosios pusės koplyčia - dvarinin­ tobulintas jų interjeras. kų mauzoliejus. Per tarpukario Lietuvos res­ Sargo namui ir svirnui būdingi medi­ publikos žemės reformą Abromiškių dvaras nės liaudies architektūros bruožai, tvartas išparceliuotas. Centrinę jų dalį su rūmais nu- 7 A ADAKAVAS parapijos namai, rūmų rūsiai, namas (XIX a. I p.), mokykla (1935 m.), kalvė (XIX a. vid.), sargo namas (XX a. pr.). Žaliuoja XVI- II a. vid. įkurtas, XIX a. pertvarkytas parkas su aštuoniais dvarą supančiais tvenkiniais. Bažnyčios šventoriuje 1883 m. pastatytas ko­ plytstulpis, kurį puošia kaltinė saulutė. Dvaro sodybos pastatų kompozicijoje dominuoja centrinė dalis - rekonstruotieji '■ Abromiškių dvaro rūmai rūmai. Buvusi sodybos struktūra suardyta sipirko bankininkas ir meno kolekcininkas - sovietmečiu čia pastatyta daug naujų sta­ Mykojas Žilinskas (1904-1992) - Kaune yra tinių, nugriauti senieji, todėl detaliau apibū­ tarybiniais metais pastatyta jo vardo galerija, dinti ankstesnįjį išplanavimą sunku. Antrasis kurioje eksponuojama emigracijoje, Vokie­ dvaro ansamblio kompozicinis centras - baž­ tijoje, surinkta paveikslų galerija. Nežinia, nyčia su jai priklausančiais pastatais. Šias dvi kokių planų Abromiškėse turėjo M. Žilins­ skirtingas dvaro ansamblio dalis jungė dabar kas, tačiau jų nespėjo įgyvendinti - prasidėjo jau apnykusi tvenkinių sistema. Antrasis pasaulinis karas. Pokaryje rūmuo­ Bažnyčios pastatams būdingi tradicinės se įsikūrė ligoninė, vėliau paštas, medicinos (liaudiškosios) architektūros bruožai, dva­ punktas, biblioteka, dirbtuvės. Jau senokai ro sodybos statiniams - istorizmo laikotar­ rūmai stovi apleisti, nenaudojami. Nyksta ir pio architektūros stilius. Mokyklos pastatas kiti dvaro pastatai. - tarpukario laikotarpio konstruktyviosios Peizažinis su geometrinio planavimo ele­ architektūros pavyzdys. mentais dvaro parkas šiandien žaliuoja 15,5 XVIII a. rašytiniuose dokumentuose mi­ ha plote. Per parką link rūmų veda alėja, nimas Adakavo dvaras ir jo įkūrėjas - Jonas apjuosianti apskritos formos parterį. Dvaro Adakauskis (Odakowski). Nuo šių bajorų sodo link - 100 m ilgio mažalapių liepų alėja. pavardės kilo ir vietovės pavadinimas. Dva­ Parkas taip pat apleistas, neprižiūrėtas, tačiau ro sodybą pradėjo statyti Jonas Adakauskis, vis dar nepraradęs savo erdvinės struktūros. Batakių seniūnas. Darbus tęsė kitas Jonas Dabar dvaras turi naujus savininkus ir ti­ Adakauskis (gal sūnus - nėra tikrų žinių), kisi iš jų didesnio dėmesio. Ariogalos tijūnas (Didžiojo kunigaikščio vietininkas valsčiuje). 1793 m. J. Adakauskis ADAKAVAS. Tauragės r. Skaudvilės dvaro sodybos šiaurinėje dalyje pastatė me­ šen. Adakavo gyvenvietė išsidėsčiusi prie dinę bažnyčią, kuriai suteiktas jos fundato­ Skaudvilės-Nemakščių kelio, apie 5 km į riaus vardas - ir dabar tai Šv. Jono Krikštyto­ rytus nuo Skaudvilės. Dvaras įsikūręs cen­ jo bažnyčia. Jos rūsiuose Adakauskiai laidojo trinėje gyvenvietės dalyje. Jo sodyboje išlikę savo šeimos narius. Adakauskiai gyveno me­ XVIII a. vid. - XX a. pirmosios pusės pasta­ diniame dvaro name, kuris XIX a. viduryje tai. Dvaro ansamblį sudaro dvi atskiros dalys per audrą sudegė. Jo vietoje 1858 m. pasta­ - dvaro pastatai (jų išliko 5) ir bažnyčios sta­ tyti mūriniai rūmai, kurių statyba jau rūpi­ tinių kompleksas (jų yra 6). Dvarui priklauso nosi Chlevinskiai, kurie perėmė dvarą, kai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, varpinė, šven­ Karolina Adakauskytė ištekėjo už Žemaitijos toriaus tvora su vartais, klebonija, špitolė, paseniūnio Kazimiero Chlevinskio (vyriškos A ADOMYNĖ 8 stovas išrinktas II ir III Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Jo sūnus Jurgis Tornou (1919- 2005) - ilgametis Vilniaus universiteto bibli­ otekos direktorius, žinomas publicistas. Per tarpukario Lietuvos žemės reformą dvaras išparceliuotas. Čia įkurta našlaičių prieglauda, veikė žemės ūkio mokykla, po­ kariu - kolūkio centras, vėliau - senelių prie­ glauda. Naujiems poreikiams dvaro rūmai neatpažįstamai perstatyti, iš senųjų rūmų 2 Dvarininkų pastatyta Adakavo bažnyčia liko tik rūsiai su cilindriniais skliautais. 1935 giminės paveldėtojų Adakauskiai neturėjo). m. pastatyta tipinė, nauja pradžios mokykla. Rūmai buvo vienaukščiai su dviem dviaukš­ Mokyklos statybą tada rėmė visos trys, čia čiais rizalitais ir dar aukštesniu keturkampiu gyvenusios ir veikusios religinės konfesijos bokštu. Spėjama, kad juos statė K. Chlevins- - katalikai, rusų sentikiai ir stačiatikiai (rusų kio ir K. Adakauskytės sūnus Ignotas Chle- kolonistai šiose apylinkėse buvo apgyven­ vinskis (Chlevickis 1801-1871), palaidotas dinti po 1863 m. sukilimo). Rekonstruotuo­ Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios se rūmuose ir dabar įsikūrę Adakavo senelių šventoriuje. Tai buvo prieštaringa asmenybė namai. (tikėtina nušautas dvikovoje Tytuvėnuose). ADOMYNĖ. Vietiniai žmonės netikėlius „Klevinskius” Kupiškio r. Šimonių šen. (Ignotą ir jo tėvą Kazimierą) iki šiol mini ne­ Dvaro sodybos fragmentai netoli kelio Ute- geru žodžiu - esą, šie du vyrai, nuskriausda- na-Kupiškis, prie Aluočio upelio. Iš dvaro mi vietines mergaites, paliko nesantuokinių laikų liko mediniai rūmai, parko ir sodo frag­ palikuonių... mentai, tvenkinys. Ūkiniai-gamybiniai pasta­ 1886 m. iš Ignoto Chlevinskio giminaičio tai nugriauti. Dvaro žemėse pastatyta Švč. Vladislovo Chlevinskio (1825-1907) dvarą Mergelės Marijos bažnyčia (1921 m.), varpi­ nupirko grafai Anrepai. Vėliau dvarą valdė nė (XX a. pr.) ir koplytėlė (1855 m.) su medi­ baronas von Tornou, atsikėlęs iš Kuršo. Ada­ ne Jono Nepomuko skulptūra. Šie sakraliniai kave gimė Aleksandras Tornou (1895-1938), pastatai taip pat priklauso dvarvietei. tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, kaip Adomynė - XVIII a. pr. - XX a. pr. susikū­ Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos at- rusi dvarvietė. Adomynė - dvaras ir kaimas, - anksčiau vadinosi Jonava, Ašuotėlė, Kazi- mieravėlė. Šios žemės - buvęs grafų Pliaterių dvaro palivarkas. A.Pliateris 1809 m. dvarą įkeitė Jonui Žurauskui. 1817 m. balandžio 30 d. dekretu Ašuotėlės palivarkas, priklausęs Aluotės dvarui, atiduotas Jonui Žurauskui, kuris XVIII a. pr. pasistatė čia iki mūsų die­ nų išlikusius medinius rūmus. Mirus J. Žu­ rauskui, valdas paveldėjo jo giminaitis, taip 3- Adakavo dvaro rūmai pat Jonas Žurauskas. Po jo mirties dvaras ati­ XX a. pirmojoje pusėje teko seserims Sofijai Koscialkovskai ir Mal­ 9 A AKADEMIJA vinai Maksimovai. Iš jų dvarą nupirko eigu­ statai (neišlikę). Už rūmų žaliavo sodas, tyvu­ lys valstietis Adomas Vilėniškis, kuris žemę liavo tvenkinys. išnuomojo giminaičiams, dvaro pakraščius Savita rūmų architektūra. Pastato planas išpardavė valstiečiams, o sau pasiliko cen­ - „L“ raidės formos, iš visų pusių į namą vedė trinę dalį su 60 ha žemės. Neturėdamas įpė­ įėjimai. Pagrindinis įėjimas - nukreiptame į dinių, dalį lėšų ir žemės paskyrė bažnyčios kebą fasade, kurio viduryje iškilęs mezoni­ statybai, bet jos nebaigė. 1921 m. statybas nas. Prie jo anksčiau glaudėsi portikas - pa­ užbaigė A.Vilėniškio sūnėnas Juozapas Vilė­ grindinis klasicizmo stiliaus atributas. Jis niškis - klebonas, kunigas ir kanauninkas, nugriautas apie 1970 m., tiesiant kebą (tuo kuris paveldėjęs rūmus, įrengė ten kleboniją. metu nugriauti ir visi dvaro ūkiniai pastatai, Likusi dalis dvaro žemių paveldėjimo teise paradiniai vartai, iškirsta nemaža parko da­ atiteko kitiems keturiems A.Vilėniškio bro­ lis). Nors rūmų portiko nebėra, jų architektū­ lio vaikams. Po Antrojo pasaulinio karo bu­ roje liko nemažai kitų klasicizmo stiliaus de­ vusiuose rūmuose įsikūrė kolūkio kontora, talių - mūrinė arkadų galerija, pusapskritės kultūros namai, parduotuvė. Dabar viename jos arkos. Namą juosia smulkiais dantukais rūmų gale veikia biblioteka. Neseniai pasta­ dekoruotas karnizas, prieangių stogelius lai­ tas restauruotas: sienose pakeisti išpuvę rąs­ ko mažos, kresnos kolonėlės. Tai tipiškas vi­ tai, kai kuriose patalpose įdėtos naujos grin­ dutinio sluoksnio bajoro namas, kokie buvo dys ir lubos, pakeistas stogas. statomi XVIII a. Adomynės dvaro sodyboje XVIII a. - XIX Rūmų vidų išilgai ir skersai dalija kapitali­ a. pr. be medinio gyvenamojo namo jau bu­ nės sienos. Reprezentacinės ir gyvenamosios vo smuklė ir du bravorai, kuriuose pagamin­ patalpos, išdėstytos dviem eilėmis, pasižy­ tą degtinę veždavo parduoti į Rygą. Kiti pa­ mėjo prabanga. Iki šiol kai kurių jų grindis statai to meto istoriniuose šaltiniuose nemi­ puošia inkrustuotas parketas, jaukumo tei­ nimi. 1821-1830 m. rekonstruoti rūmai. Po kia augaline tematika dekoruotos koklinės šios rekonstrukcijos liaudiškos architektūros krosnys. pastatas įgavo klasicizmo stiliaus bruožų. Adomynės dvarvietėje išliko kai kurios Adomynės dvaro sodyba išsidėsčiusi smulkiosios architektūros formos. Tai šven­ prie kebo, kuris anksčiau buvo apsodintas toriaus akmenų mūro tvora su dviem metali­ medžiais ir užtvertas vartais. Šiaurinėje kelio niais varteliais; abipus vartų iškilę aukštesni pusėje stovėjo rūmai, pietinėje - ūkiniai pa- stulpai, kurių viršuje - betoniniai kryželiai. AKADEMIJA. Kėdainių r. Dotnuvos sen. Akademija - Dotnuvos dvaras, įsikūręs maždaug už 3 km į šiaurę nuo paties mieste­ lio. Dotnuvos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Išliko XIX a. pirmojoje pusėj e - XX a. pr. iškilę dvaro sodybos ir akade­ mijos statinių komplekso pastatai: istorizmo laikotarpio dvaro rūmai (statyti XIX a. antro­ joje pusėje), kumetynas, lentpjūvė, mokykla, 4 Adomynės ponų namas trys gyvenamieji namai, daržinė, spirito varyk- A 70 AKADEMIJA ūkio mokyklą, kuri 1915 m. buvo iškeldinta į Rusiją. 1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis (1885-1971), vėliau išgarsėjęs kaip Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas. 1919 m. dvare įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuriai vadovavo pats V. Ruokis. 1922 m. įstei­ gus Kultūrinės technikos skyrių, mokykla pa­ vadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. čia įsteigta Žemės ūkio akademija. Nuo to laiko ir pats dvaras ilgainiui imtas vadinti Akade­ mija. Čia apsigyveno dėstytojai, akademijoje dirbęs personalas su šeimomis, darbininkai, studentai. Dvarvietė tapo lyg atskiras mieste­ 5 Akademijos (Dotnuvos dvaro) senieji rūmai lis, kuriame buvo valgykla, parduotuvė, smul­ la, pieninė, trys pastatai, arklidė, tvartas, du kaus kredito draugija. Centre stovėjo didieji namai, du ligoninės korpusai, mokyklos pasta­ akademijos rūmai, kuriuose buvo mokymo tas. Dvarui priklauso taip patirl911-1913m. įstaigos, kabinetai, auditorijos, laboratorijos, iškilę istorizmo laikotarpio rūmai (turi moder­ skaitykla, biblioteka, studentų bendrabutis, no stiliaus bruožų). Jų projektavimo darbams virtuvė su valgykla. Tuomet čia mokėsi 300- Peterburge vadovavo inž. A. Ditrichas, darbus 400 studentų. Prie susikūrusios akademijos vykdė Vilhelmas Soroka. Tebežaliuoja dvaro sodybos su visu pastatų kompleksu buvo pri­ parkas, įkurtas XIX a. pab.-XX a. pr. Išlikęs siglaudusi ir dvaro sodyba, atskirta savotiš­ dvaro laikų tiltas per žiedinį kanalą, juosiantį ko tvenkinio su dvaro rūmais saloje. Rūmai salą ir joje stovinčius rūmus. - eklektinis stačiakampio formos, triaukštis Rašytiniuose šaltiniuose Dotnuvos dva­ pastatas, centrinės jo dalies akcentas - siau­ ras pirmą kartą paminėtas 1545 m. XVI a. ras rizalitas. Iš parko pusės rūmus puošė ne­ dvaras priklausė Izakauskiams. XVII a. jį val­ didelis dviaukštis priebutis su laiptais. dė Mlečkai, Bžostovskiai, Ščitauskiai. Vėliau Akademijos dvarvietė skaudžiai nuken­ šias valdas įsigijo Chrapovickiai. Pastarieji tėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. XIX a. naujai sutvarkė dvarvietę, pastatė pra­ 1944 m. liepos mėnesį traukdamiesi vokiečių bangią rezidenciją, kurioje ne kartą viešėjo armijos kariai išsigabeno didžiąją dalį akade­ Rusijos caras Aleksandras I su žmona Jelizave- mijos turto. Per gaisrą ir sprogdinimus žuvo ,Tat- Chrapovicki ų dvare veikė baldų fabrikas, didžiulė vertinga biblioteka, visi įrengimai. kuriame buvo gaminami meniški, ištaigingi Dvarvietė tebevadinama Akademija iki baldai. Po 1863 m. už dalyvavimą sukilime šiol, nors Žemės ūkio akademija dar 1945 m. caro valdžia konfiskavo Chrapovickių dvarą. perkelta į Kauną. Akademijoje pokariu įsteig­ 1867 m. jį per varžytines nusipirko Šuvalo- tas ir dabar tebeveikia Lietuvos žemdirbystės vas, o 1869 m. šias valdas perėmė grafas Gen- institutas. Dvarvietėje pastatyta paminklų rikas Kreicas. Vėliau dvaras priklausė įžiolrui čia dirbusiems žymiems žmonėms - prof. Stolypinui, carinės Rusijos vidaus reikalų mi­ Dionizui Rudzinskui (skulpt. A. Milkintas), nistrui. Tikriausiai ne be jo iniciatyvos 1911 prof. Stasiui Nacevičiui (archit. J. Virakas), m. rusų valdžia Dotnuvos dvare įkūrė Žemės prof. Juozui Tonkūnui (skulpt. V. Vildžiū-