10-oji jubiliejinë tarptautinë 10th Annivesary konferencija International Conference Didysis sportas iš þmogaus pareikalauja labai High performance sport requires from a human didelio dvasiniø ir fiziniø jëgø átempimo, tenka being enormous mental and physical strain, and panaudoti visus organizmo rezervus. Kiekvienos all reserves of the organism come into action. varþybos sukelia sportininkui átampà, kuri vie- Every competition is a great stress that leaves naip ar kitaip palieka savo pëdsakus. Dël þmo- its‘ trace in one or another way. Complexity of gaus organizmo sudëtingumo, individualumo, the human organism, its individuality, variety of fiziniø krûviø, judesiø ir atsigavimo priemoniø physical loads, movements and recovery means, ávairovës, organizmo adaptacijos specifiškumo specificity of body adaptation requires knowledge sporto tyrimams reikalingos ávairiø mokslo srièiø from different scientific areas to be used for sports þinios. Atliekami naujausi tyrimai išpleèia sporto research. Up-to-date research extends borders of mokslo informacijà, leidþia vis giliau paþvelgti á sport science information and gives deeper and didelio meistriškumo sportininkø rengimo tech- deeper insight into technologies of high perfor- nologijas. mance athletes training. Šiais metais Vilniuje organizuojama tarptautinë This year is anniversary year for the internatio- konferencija „Didelio meistriškumo sportininkø nal conference „Management of high performance rengimo valdymas“ yra jubiliejinë. Jau dešimtà athletes training“, organised in Vilnius: sports kartà ávairiø šaliø sporto mokslininkai susirenka scientists from different countries come together ir dalijasi savo naujausiø tyrimø duomenimis. Tai for the 10th time to share their achievements in graþaus sporto mokslininkø bendradarbiavimo sports science research. This is good example of pavyzdys. the cooperation of sport scientists. Dëkojame visiems, pareiškusiems norà dalyvau- We are grateful to all of you who expressed your ti šioje konferencijoje. Manome, kad konferencijos interest to participate at this Conference. Our hope dalyviai pasidalys nauja, vertinga informacija. is that participants of the Conference will share Dalis pranešimø spausdinama šiame þurnalo nu- up-to-date and valuable information. Part of all meryje, kiti bus išspausdinti kituose numeriuose. the presentations will be published at the first Linkime kuo geriausios kloties plëtojant issue of „Sporto mokslas“ of the year 2007, and sporto mokslo þinias, kurios padës atletams ge- other articles/presentations will be publishes at the riau atskleisti savo galimybes ir realizuoti savo following issues. svajones. Wishing you all the best in your efforts develo- ping sport science knowledge that will help athletes to reveal their potential and to implement their dreams Prof. habil. dr. J. Skernevièius Prof. Dr. Habil. J. Skernevièius Konferencijos mokslo komiteto pirmininkas Chairman of the Conference‘s Scientific Committee S P O R T O 2 0 0 7 S P O R T 1 (47) MOKSLAS SCIENCE VILNIUS LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOS VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO Þ U R N A L A S JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY Þurnalas átrauktas á: INDEX COPERNICUS duomenø bazæ Indexed in INDEX COPERNICUS Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto Included in to German Federal Institute for Sport Science literatûros duomenø bankà SPOLIT Literature data bank SPOLIT LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas ISSN 1392-1401 TURINYS REDAKTORIØ TARYBA Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) ÁVADAS // INTRODUCTION .............................................................3 Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA) A. Raslanas, P. Karoblis, S. Poteliûnienë, K. Steponavièius, V. Briedis. Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija) Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø metinio ciklo (2006 m.) veiklos Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) sociologiniai tyrimai ..................................................................................3 Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) Prof. habil. dr. Janas JAŠÈANINAS (Šèecino universitetas, SPORTO MOKSLO TEORIJA // SPORT SCIENCE THEORY ........12 Lenkija) V. Issurin. Altitude training: an up-to-date approach and Prof. habil. dr. Julius KALIBATAS (Sveikatos apsaugos implementation in practice .....................................................................12 ministerijos Higienos institutas) V. Driukov. Pedagogical management of adaptations to training in Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius) athletes participating in a modern pentathlon .....................................20 Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU) J. Poderys, B. Miseckaitë, M. Eþerskis. Sportininkø organizmo Prof. habil. dr. Kæstas MIŠKINIS (LOA) adaptacijos ypatybës nuvykus á XXIX olimpiados þaidyniø Prof. habil. dr. Vahur ÖÖPIK (Tartu universitetas, Estija) sostinæ Pekinà ..........................................................................................27 Prof. habil. dr. Jonas PODERYS (LKKA) Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD) SPORTO MOKSLO DIDAKTIKA // SPORT SCIENCE DIDACTICS ..32 Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) D. Bulotienë, L. Venclovaitë, V. Papievienë, A. Alekrinskis. Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA) Geriausiø šauliø rezultatø pasaulio èempionatuose ir olimpinëse Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU) þaidynëse analizë .....................................................................................32 Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA) E. Petkus, A. Raslanas, A. Opalnikova, V. Baškienë. Lietuvos Kazys STEPONAVIÈIUS (LTOK) rinktinës irkluotojø fiziniø ir funkciniø galiø kaita metiniu Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA) rengimo ciklu ir jø sàsaja ........................................................................36 Prof. habil. dr. Povilas TAMOŠAUSKAS (VGTU) I. J. Zuozienë, A. Skurvydas, D. Mickevièienë, A. K. Zuoza, Dr. Eglë KEMERYTË-RIAUBIENË (atsak. sekretorë) R. Endrijaitis, S. Ivanovë. Judesiø reakcijos laiko ir greièio analizë .........40 E. Balèiûnas, M. Peèiukonienë, J. Skernevièius, E. Švedas. Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 5 262 2185 Baidarininkø specialøjá parengtumà sàlygojantys veiksniai ................48 Atsakingoji sekretorë E. Venskaitytė, J. Šventoraitytė, K. Poderytë, A. Paulauskas. E. KEMERYTË-RIAUBIENË +370 5 212 6364 Endogeniniø ir egzogeniniø veiksniø átaka didelio meistriškumo Dizainas Romo DUBONIO sportininkø širdies ir kraujagysliø sistemos funkciniams rodikliams Viršelis dail. Rasos DOÈKUTËS atliekant fizinius krûvius .........................................................................51 Redaktorë ir korektorë Zita ŠAKALINIENË Anglø k. redaktorë Ramunë ÞILINSKIENË L. Tubelis, K. Milašius, R. Dadelienë. Dviratininkiø specialøjá Maketavo Eglë LIPEIKAITË parengtumà sàlygojantys veiksniai .........................................................57 Leidþia K. Milašius, J. Skernevièius, J. Moskvièiovas. Lietuvos šiuolaikinës penkiakovës sportininkø fiziniø bei funkciniø galiø sàsaja ir lyginamoji analizë ....................................................................................62 K. Krupecki, J. Jašèaninas, J. Eider, A. Wojciechowski, N. Jašèaninienë, P. Ciæszczyk. Keturvietës valties irkluotojø, Þemaitës g. 6, LT–03117 Vilnius 2005–2006 m. pasaulio èempionø, daugiameèio treniruotës ciklo ir Tel. +370 5 233 6153; faks. +370 5 213 3496 El. paštas: [email protected] organizmo funkciniø rodikliø analizë ....................................................67 INTERNETE: www.sportinfo.lt/sportomokslas T. Gabryś, M. Ozimekz, M. Szczerbowski. The relationship between efficiency and the volume and structure of training Tiraþas 300 egz. Uþsakymas 27. loads of 16-17 aged football players ......................................................73 Kaina sutartinë R. Buryta, A. Skurvydas, V. Novikovas, V. Streckis, K. Krupecki, © Lietuvos sporto mokslo taryba M. Buryta, P. Lesiakowski. Maximal power of football players © Lietuvos olimpinë akademija in preparation period ..............................................................................78 © Lietuvos kûno kultûros akademija INFORMACIJA AUTORIAMS // INFORMATION TO AUTHORS .....81 © Vilniaus pedagoginis universitetas 2007 Nr. 1(47) 3 ÁVADAS INTRODUCTION Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø metinio ciklo (2006 m.) veiklos sociologiniai tyrimai Prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, prof. habil. dr. Povilas Karoblis, doc. dr. Sniegina Poteliûnienë, Kazys Steponavièius, Vytautas Briedis Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Santrauka Rengiantis Pekino olimpinëms þaidynëms kasmet yra perþiûrimos ir tobulinamos sporto treniruotës technologijos, tam bûtina mokslinë treniruotës technologijos paieška, argumentuota praktinës veiklos kritika ir treniruotës duomenø perþiûra. Lietuvos mokslininkai atlieka šalies olimpinës rinktinës treneriø veiklos sociologinius tyrimus Treneriø veiklos anketavi- mas ir treneriø ataskaitø analizë padeda gauti informacijà apie olimpinës rinktinës sportininkø treniruotës technologijà, kiekybinius ir kokybinius treniruotës krûviø ypatumus ir dësningumus. Pateiktos treneriø ataskaitos, sujungtos á bendrà funkcionuojantá mechanizmà, apibûdina sportinio rengimo vyksmo organizavimo kryptingumà visais metinio ciklo etapais, padeda susipaþinti su treniravimo metodika, kuria siekiama geriausio sportininko parengtumo ir prognozuojamo rezulta- to varþybose. Treneriams pagrindine strategine kryptimi pamaþu tampa realaus individualaus metinës sporto treniruotës modelio sudarymas. Lietuvos olimpinës rinktinës treneriams bûtina atkreipti dëmesá á specialiojo parengtumo testus, ypaè svarbius varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti. Svarbûs ir norminiai bei standartiniai testai, kuriø rezultatas gretinamas su ankstesniu arba su tam tikru etalonu, atitinkanèiu elitiniø sportininkø standartà. Šiø testø rodikliai ir vertinimas garantuoja trenerio objektyvesnæ ir reikšmingesnæ prognozæ. Treneriai ir mokslininkai, išanalizavæ metiniu ciklu gautà informacijà, palyginæ gautus duomenis su modeliniais reikalavimais ir varþybose pasiektais rezultatais, atlikæ sportininkø tyrimus ir pagal jø rezultatus patikrinæ rengimo Pekino olimpinëms þaidynëms planus, privalo ávertinti esamà padëtá ir tuos planus atitinkamai koreguoti. Kasmet vykdomas Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø anketavimas ir treneriø veiklos ataskaitø analizë leidþia geriau kontroliuoti sportininkø rengimo valdymà, reikiamai organizuoti treneriø profesinio pasirengimo gerinimà siekiant tobulinti jø teoriná ir metodiná darbà, didinti jø metodologinæ kompetencijà, teikti jiems reikalingà metodinæ-mokslinæ paramà. Raktaþodþiai: modelis, valdymas, strategija, prognozë. Ávadas forumuose nuolat aptariamos Lietuvos sportininkø Praëjo dveji metai, kai Atënø olimpiniø þaidyniø rengimo technologijos, skelbiami moksliniø tyrimø uþdanga nusileido ir stadione uþgeso olimpinë ug- rezultatai, jie patikslinami, palyginami su kitø šaliø nis. Lietuvos treneriai, mokslininkai, vadybininkai moksliniais tyrimais. Mokslas šiandien perþengë ávertino sportininkø olimpiniø varþybø rezultatus. valstybiø sienas, yra bendri tikslai ir jø reikia siekti Pekino olimpinëse þaidynëse varþovai bus stipresni, bendromis pastangomis. varþybø rezultatai geresni, glaudesni ir vis sunkiau Treneris yra treniruotës vyksmo architektas, pasiekiami, sportinë kova dar aštresnë ir pergalæ eksperimentatorius, improvizatorius, išsiskiriantis iškovoti bus vis sunkiau. Sunkiau, bet, antra vertus, moksline kompetencija, visuomet jauèiantis atsa- ir garbingiau. Todël sporto treniruotës teorijos ir komybæ uþ jam patikëtus auklëtinius, bet išlaikantis metodikos problema, visada buvusi aktuali, tampa laisvà, nepriklausomà kûrybiná màstymà. Prancûzø dar aktualesnë, kai sportininkai artëja prie savo filosofas, matematikas, fizikas Renë Dekartas sakë: galimybiø ribos. Olimpinëse þaidynëse kovojant dël ¥Cogito ergo sum´ – màstau, vadinasi, egzistuoju. labai gerø rezultatø, asmeniniø rekordø ir pergaliø Treneriui bûtina patirtis, intuicija, menas treniruoti reikia sutelkti visas jëgas – tai formuoja paèià asme- ir kurti naujas technologijas. Svarbiausia save sau- nybæ, o sportiniai laimëjimai didina šalies prestiþà. goti nuo sustabarëjimo, mintimis, màstymu, idëjo- Kad Lietuvos sporto mokslas nebûtø uþdaras, sem- mis, sveiku protu ir áþvalgumu pakilti virš realios tøsi gyvybingumo iš svetur, rengiamos tarptautinës tikrovës, pradëti jà valdyti ir keisti. Kai á trenerio mokslinës konferencijos. Vilniaus pedagoginiame gyvenimà ateina naujovës, keièiasi ir jo darbai. Pati universitete vyks jau dešimtoji tarptautinë mokslinë svarbiausia ir ádomiausia treniruotës dalis – mok- konferencija ¥Didelio meistriškumo sportininkø sliškai pagrástas sporto treniruotës organizacinis rengimo valdymas´. Á jà kvieèiami þymiausi Euro- valdymas, optimalaus treniruotës krûvio nustatymas, pos sporto mokslo specialistai, Lietuvos moksli- tinkamos strategijos, kuri kiekvienà sportininkà ninkai, treneriai, vadybininkai ir kt. Šiuose mokslo atvestø á tikslà, numatymas. Á naujà darbo kokybæ 4 SPORTO MOKSLAS pereina ir trenerio, sportininko bei mokslininko ávertinti metodinio, medicininio ir mokslinio bendradarbiavimas sudarant olimpinio ciklo naujø aprûpinimo tobulinimo kryptis. metø treniruotës programas, parenkant paþangiau- Taikyti du tyrimo metodai: anketavimas ir trene- sià veiklos technologijà, siekiant geriausios stabilios riø ataskaitø analizë. Trenerio veiklos anketavimas sportinës formos svarbiausiose atrankos varþybose. ir analizë – tai konkretus mokslinio tyrimo metodas. Trenerio šiuolaikinës sporto teorijos metodologinës Tuo tikslu kiekvienais olimpinio ciklo metais su- þinios, principai, patirtis, krûvio pobûdis, dydis ir daroma standartinë Lietuvos olimpinës rinktinës kryptingumas turi didþiulæ átakà sportininko aktyvu- trenerio veiklos anketa, suskirstyta á keletà skyreliø, mui, jo asmenybës raidai ir tobulëjimui (Платонов, kurie apima svarbiausias kryptis. 2006 m. apklausoje 2005). Todël paþangiø sporto technologijø taikymas dalyvavo 38 treneriai. tapo neatskiriamu šiuolaikinio didelio meistriškumo Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas sportininkø rengimo komponentu. Visos nagrinëjamos temos problemos buvo Geriausiø sportiniø rezultatø siekimas – tai pir- suskirstytos á tokias grupes: 1) metinio sportinio miausia atsitraukimas nuo metodiniø dogmø ir savo rengimo ciklo valdymas; 2) treniruotës krûvio ir kelio ieškojimas, nes mokslininkas, treneris, ieškantis varþybinës veiklos apskaita; 3) metinio treniruotës pagal pëdsakus, niekad nebus pirmas. Treniruotës krûvio parametrai; 4) mokslinis ir medicininis ap- vyksmo analizë ir sintezë yra viena iš kûrybingo rûpinimas; 5) mokslinë-metodinë veikla; 6) techninis trenerio mokslinio màstymo operacijø, suteikianèiø pasirengimo aprûpinimas pagal programà ¥Pekinas impulsà treneriui ir sportininkui tobulëti (Mester, 2008´. 2003). Trenerio autoritetas, mokslumas, teisingumas Treneris treniruotës technologijos sukûrimo rak- ir kûrybingumas – asmenybës bruoþø visuma, daranti tà gauna paþindamas, lygindamas ir ávertindamas stiprø áspûdá bei poveiká kitiems ir liudijanti to þmo- esamà padëtá, tobulindamas ir paþindamas save, gaus valià ir protà, sukelianti visuotiná pasitikëjimà kurdamas ir apibendrindamas sportinio rengimo juo ir pagarbà (Miškinis, 2006; Karoblis, 2006). prioritetus ir turiná (Mester, 2003; Hartmann, 2005; Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø anketa- Gillespe, 2005; Karoblis ir kt., 2006). Bûtina þinoti, vimas, kuris nuosekliai vykdomas nuo Atlantos kà turime, ko norime, kuo galime praturtinti treni- olimpiniø þaidyniø, padeda gauti informacijà apie ruotës technologijà, kokia nauda mokslui iš gautø rinktinës treneriø taikomas treniruotës technologi- rezultatø, kokios iš to padaromos išvados, kaip jos jas, kiekybinius ir kokybinius treniruotës krûvius ir prapleèia turimas þinias. Trenerio profesionalizmas modelius, organizacinæ valdymo strategijà, moksli- – nuolatinë, tikslinga veikla perimant kitø treneriø, næ-metodinæ veiklà, atskleidþia olimpieèiø sportinio mokslininkø, sportininkø, gydytojø sukauptas þinias, rengimo vyksmo ypatumus ir dësningumus (Karoblis informacijà, patirtá, ávaldant teorinës ir praktinës ir kt., 2005). Pateiktos treneriø ataskaitos, sujungtos veiklos mokëjimus bei ágûdþius – yra sëkmingo darbo á bendrà funkcionuojantá mechanizmà, apibûdina pagrindas. sportinio rengimo organizavimo kryptingumà visais 1. Metinio sportinio rengimo ciklo valdymas. Or- metinio ciklo etapais, padeda nustatyti treniravimo ganizuojant ir valdant metiná sportinio rengimo metodikà, kuria siekiama geriausio sportininko pa- ciklà reikia laikytis dviejø sàlygø: treniruotës krûviø rengtumo ir prognozuojamo rezultato varþybose. kryptingumo konkretumo ir aiškaus treniruotës Darbo tikslas – ištirti Lietuvos olimpinës rinktinës uþdaviniø formulavimo. Treniruotës sistema turi treneriø veiklà per antruosius olimpinio ciklo metus remtis šiais principais: 1) sportininko organizmo rengiant sportininkus Pekino olimpinëms þaidynëms, adaptaciniø procesø atitikimo sportinës veiklos sà- pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti sportininkø lygas dësningumo principu; 2) treniruotës poveikio rengimà kitais olimpinio ciklo metais, ypaè dalyvau- sportininko organizmui sistemiškumo principu; jant atrankos á olimpines þaidynes varþybose. 3) specialiojo fizinio rengimo prioriteto treniruotës Darbo uþdaviniai: sistemoje principu. Treniruotës vyksmo organiza- 1. Išanalizuoti ir ávertinti Lietuvos olimpinës vimo valdymui keliami du pagrindiniai uþdaviniai: rinktinës treneriø metinio sportinio rengimo pirma, sisteminis visø tinkamø treniruotës priemoniø ciklo valdymà. bei metodø panaudojimas ir, antra, treniruotës krû- 2. Ávertinti antrø olimpinio ciklo metø treniruotës vio turinio konkreèiu treniruotës vyksmo laikotarpiu krûvio kryptingumà ir valdymo veiksmingumà. optimizacija. 3. Nustatyti treneriø veiklos kompetencijà, var- Metinio sportinio rengimo ciklo valdymà suda- þybø rezultatø prognozës veiksmingumà ir ro veiklos organizavimas, planavimas, treniruotës 2007 Nr. 1(47) 5 1 lentelë Organizacinë veikla, abs. sk. (proc.) Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1. Sudarë 2006 m. planà-modelá 4 (10) 34 (90) 2. Planà-modelá aptarë 18 (47) 5 (13) 15 (40) 3. Sudarë individualø varþybø kalendoriø 1 (2) 1 (2) 36 (95) 4. Sudarë mokomøjø stovyklø planà 38 (100) 5. Nustatë pagrindinius sportininko rengimo uþdavinius 38 (100) 6. Nustatë stipriausias sportininko fizines ypatybes 38 (100) 7. Vyko centralizuotos mokomosios stovyklos dalyvaujant mokslininkams, 20 (53) 4 (10) 14 (37) medikams 8. Sportininkai vedë treniruotës krûvio ir varþybinës veiklos, savikontrolës 7 (18) 3 (8) 28 (74) apskaità 9. Sportininkai pildë Lietuvos olimpinës rinktinës sportininko dienynà 2 (5) 20 (53) 16 (42) 10. Išanalizavo parengiamojo laikotarpio treniruotës krûvius, palygino su 1 (2) 1 (3) 36 (95) praëjusiø metø krûviais 11. Pateikë konkreèias išvadas 18 (47) 20 (53) etapø, makrociklø, kitø laikotarpiø tvarkymas ir ti susijusiø komponentø duomenys nusako treneriø koregavimas. Laikas egzistuoja kaip vienas svar- veiklos aktyvumà ir esamus trûkumus. biausiø veiksniø, reguliuojanèiø treniruotës poveiká Analizuojant metinio sportinio rengimo ciklo organizmui, apibrëþiantis tiek optimalià treniruotës valdymo parametrus nustatyta, kad kai kurie rodik- trukmæ, tiek tikslingà cikliná jos pasikartojimà. Pa- liai, palyginti su ankstesniu olimpiniu ciklu, labai grindinë treniruotës vyksmo pasekmë, sàlygojanti pagerëjo. Pvz., pagrindinius sportininko rengimo uþ- sportininko meistriškumo augimà, yra organizmo davinius šá ciklà nustatë 100 % treneriø, stipriausias darbo galingumo didinimas specialiu judëjimo sportininko fizines ypatybes – 100 % treneriø, paren- reþimu. Sportinio rengimo sistemà apibûdina visø giamojo laikotarpio treniruotës krûvius išanalizavo ir treniruotës komponentø ir jos daliø visuma, t. y. palygino su praëjusiø metø 95 % treneriø, sportinio sporto treniruotës metinë struktûra. Šio teiginio rengimo krûvio parametrus koregavo 90 % treneriø, esmæ išsamiau atskleidþia ¥100 procentø dësnis´, SFP rodikliø dinamikos korekcijà pateikë 90 % sakantis, kad jei kurios nors bûtinos sistemos dalies treneriø, 95 % treneriø sudarë individualø varþybø nëra, tai gali sugriûti ar ir sugriûva visuma, tai yra kalendoriø, 100 % treneriø – mokomøjø stovyklø sistema (Stonkus, 2003; Hartmann, 2005). Šie tre- planà ir t. t. Bet tik 40 % treneriø (21 % maþiau niruotës komponentø ryšiai didëja ir gilëja metinëje negu praëjusiame metiniame cikle) aptarë planà- sporto treniruotës struktûroje. Svarbiausia šiame modelá treneriø taryboje dalyvaujant mokslininkams, vyksme sudedamøjø rengimo rûšiø (fizinio, techni- medikams, organizatoriams, tik 37 % centralizuotø nio, taktinio, intelektinio, teorinio, varþybinio ren- stovyklø vyko dalyvaujant mokslininkams, medi- gimo) palyginti pastovi tvarka, jø santykis apimties kams, tik 42 % sportininkø pildë Lietuvos olimpinës ir laiko atþvilgiu. rinktinës sportininko dienynà.Taèiau modelines 1 lentelëje pateikiama metinio sportinio rengi- charakteristikas, kurios leidþia tiksliau nustatyti vy- mo ciklo valdymo komponentø, ágijusiø kokybiškai raujanèià sportinio rengimo vyksmo kryptá, sudarë naujas integralines savybes ir išreikštø absoliuèiais 82 % treneriø. Tai 21 % daugiau negu praëjusiame skaièiais bei procentais, sistema. metiniame cikle. Panašiai kito ir kiti rodikliai. Vadi- Kiekviena sportinio rengimo dalis uþfiksuota, ap- nasi, iš lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad yra skaièiuota procentais ir nustatytas lygis. Šios darbo spragø organizacinëje sportinio rengimo valdymo sistemos ryšiai, santykiai ir veikla gali bûti realizuoti sistemoje, bet ryškûs tobulëjimo poþymiai. tik tada, kai ávykdomos bûtinos sàlygos: metodinës, Organizacinë sportinio rengimo valdymo siste- informacinës, organizacinës, materialinës bei techni- ma – tai pagrindinë treniruotës valdymo metodinë nës, medicininës, finansinës. Reikšmingas šios siste- koncepcija, išreiškianti bendrà trenerio sumanymà, mos bruoþas – jos reguliavimas: tiesioginiai ir gráþta- kaip organizuoti ir valdyti sportininko rengimà. Pa- mieji ryšiai garantuoja patikimà, veiksmingà sistemos stebima beveik visø rodikliø tendencija gerëti, bet veiklà ir sudaro valdymo esmæ. Gauta informacija ir kai kurie rodikliai nepasiekë optimumo ir negalima jos analizë leidþia treneriui priimti sprendimus, kaip prognozuoti gerø rezultatø varþybose, nes jei šios koreguoti sportinio rengimo planà. Lentelëje pateik- sistemos bet kurioje dalyje atsirado ribojanèiø veiks- 6 SPORTO MOKSLAS niø, gali sugriûti visuma, tai yra sistema. Tik esant Sporto treniruotës krûvis sukelia sportininko gerai visø komponentø sàveikai, atsiranda bendrai organizme reikiamus funkcinius ir morfologinius veikiantys veiksniai, dël kuriø susidaro kokybiškai pokyèius, sukuriamos fizinës, psichinës ir intelektua- naujos savybës ir struktûros. Reikia konstatuoti, linës prielaidos siekti geriausiø sportiniø rezultatø. kad Lietuvos olimpinës rinktinës treneriai dar nëra Metodinë didelio meistriškumo sportininkø rengimo perëmæ naujø olimpinio ciklo programø kûrimo, koncepcija remiasi tuo, kad nepadidinus specialio- metinio treniruotës modelio organizavimo formø, jo sportininko parengtumo lygio negalima tikëtis numatanèiø esminá ryšá ir tarpusavio priklausomybæ meistriškumo pagerëjimo ir organizmo galingumo tarp varþybinës veiklos ir nuolatinio adaptacinio padidëjimo atliekant varþybiná pratimà, o be šiø vyksmo kaitos atskirais metinës treniruotës etapais. dalykø, tobulas varþybinis meistriškumas ir planuo- Metinio sportinio rengimo ciklo valdymo programi- jamas sportininko rezultato prieaugis taip pat maþai nis tikslas – gerinti ir valdyti sportininko parengtumà tikëtini. Didelio meistriškumo sportininkai, rengda- remiantis teorinëmis mokslo þiniomis, praktine miesi siekti ir siekdami geriausiø sportiniø rezultatø patirtimi, sujungiant visus sporto treniruotës or- svarbiausiose varþybose, turi bûti pasirengæ ištverti ganizacinius ir metodinius komponentus á vienà, didelës apimties ir intensyvumo pratybø ir varþybø monolitinæ sistemà. krûvius. Taèiau treneriai turi prisiminti, kad krûvio 2. Treniruotës krûvio ir varþybinës veiklos apskai- apimties didinimas ir varþybinës veiklos plëtojimas ta. Šiandien sportinio rengimo krûvis ir jo poveikis turi bûti banguojantis, o didelis treniruotës krûvio sportininko organizmui daugiausia aiškinamas bio- intensyvumo didëjimas yra susijæs su treniruotës loginiais sportininko adaptacijos prie fiziniø krûviø krûvio apimties maþëjimu. dësningumais. Treniruotës metodikos principai kartu Treniruotës krûvio ir varþybinës veiklos apskai- su ugdomuoju kryptingumu turi išreikšti pedagogi- ta – tai duomenø apie sportinio rengimo vyksmà, næ ir biologinæ meistriškumo ágijimo esmæ. Sporto dalyvavimà varþybose rinkimas, apdorojimas ir specifika pasireiškia tuo, kad ugdymas vyksta esant analizavimas. Šios funkcijos komponentø tvarkymas dideliam ir maksimaliam fiziniø ir psichiniø procesø susideda iš tikrinimo, vertinimo ir koregavimo. Tai átempimui, kuris nebûdingas jokiam kitam pedago- vienas iš treniruotës valdymo bûdø gráþtamajai infor- giniam vyksmui. Antra vertus, šiame vyksme negali- macijai gauti, laiduojantis tinkamiausià treniruotës mos klaidos, nes jø kaina labai didelë – sportininko struktûrà, jos programø ir tikslø ágyvendinimà. sveikata. Sporto treniruotë bus veiksminga, kai bus Remiantis gautais duomenimis (2 lentelë) reikia ávertinta konkreèios sporto šakos judëjimo specifika, konstatuoti: konkretø varþybø rezultatà prognozavo kai bus gerai þinomos sportininko organizmo funk- 100 % treneriø, bet pavyko pasiekti prognozuotus re- cinës ir adaptacinës galimybës. Pagal sportininko zultatus tik 42 %; BFP ir SFP modelines charakteris- adapcinio vyksmo ypatumus visus þinomus sporto tikas nustatë 71 % treneriø, bet BFP rodikliø dydþius treniruotës metodus ir priemones galima suskirstyti nurodë 37 % treneriø, o SFP – 42 % treneriø. Gerai, á dvi pagrindines grupes: intensyvines (organizmo kad 90 % treneriø tyrë sportininkø funkcinæ bûklæ, funkcijø intensyvinimas) ir ekstensyvines (morfolo- 79 % sportininkø naudojo atsigavimo priemones, giniø pasikeitimø organizme aktyvinimas). o 90 % vartojo maisto papildus, 61 % sportininkø 2 lentelë Treniruotës krûvio strategija ir valdymas, abs. sk. (proc.) Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1. Nustatë BFP ir SFP modelines charakteristikas 6 (16) 5 (13) 27 (71) 1a. Nurodë BFP rodikliø dydþius 13 (34) 8 (21) 3 (8) 14 (37) 1b. Nurodë SPF rodikliø dydþius 14 (37) 5 (13) 3 (8) 16 (42) 2. Padarë krûvio korekcijas 5 (13) 6 (16) 27 (71) 3a. Tyrë sportininkø funkcinæ bûklæ 1 (2) 3 (8) 34 (90) 3b. Tyrë sportininkø psichologinæ bûsenà 3 (8) 24 (63) 1 (3) 10 (26) 4a. Sportininkai naudojo atsigavimo priemones 1 (2) 6 (16) 1 (3) 30 (79) 4b. Sportininkai vartojo maisto papildus 4 (10) 34 (90) 5. Buvo prognozuotas konkretus varþybø rezultatas 38 (100) 6. Buvo ávykdytas individualus varþybø kalendorius 1 (2) 11 (29) 3 (8) 23 (61) 7. Buvo ávykdytas mokomøjø stovyklø planas 1 (3) 37 (97) 6. Pavyko pasiekti prognozuotus rezultatus 2 (5) 15 (40) 5 (13) 16 (42) 2007 Nr. 1(47) 7 3 lentelë Sportinio rengimo priemonës ir krûvio parametrai metiniame cikle, abs. sk. (proc.) Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1. Pateikë konkreèius krûvio parametrus 1 (3) 37 (97) 2. Pateikë krûvio apimtis 4 (11) 2 (5) 32 (84) 3. Atliko prognozuotus metinio ciklo krûvius 11 (29) 5 (13) 22 (58) 4. Nurodë krûvio apimtis pagal intensyvumo zonas 11 (29) 1 (3) 26 (68) 5. Lygino ir vertino krûvio intensyvumo zonø parametrus 2 (5) 7 (19) 29 (76) 6. Vykdë korekcijà 5 (13) 5 (13) 1 (3) 27 (71) 6a. Buvo vykdoma korekcija: po einamøjø tyrimø 2 (5) 9 (24) 27 (71) 6b. po etapiniø tyrimø 4 (10) 9 (24) 25 (66) 6c. po kompleksiniø tyrimø 5 (13) 8 (21) 25 (66) 6d. po pedagoginiø testø 4 (10) 11 (29) 23 (61) 7. Ávykdë planuotas uþduotis atrankos varþybose 2 (5) 6 (16) 2 (5) 28 (74) 8. Ágijo optimalià sportinæ formà 4 (11) 9 (24) 1 (2) 24 (63) 9. Vykdë kriteriná testavimà parengtumo lygiui ávertinti 6 (16) 12 (32) 4 (10) 16 (42) ávykdë individualø varþybø kalendoriø, 97 % treneriø kurie pasiekiami didþiausiomis pastangomis. Todël – mokomøjø stovyklø planus. Taèiau tik 26 % trene- sportininkui siekiant naujø asmeniniø rekordø labai riø tyrë sportininkø psichologinæ bûsenà, net 25 % svarbi specifinë varþybø funkcija – bûti tarytum eta- maþiau negu praëjusiame metiniame cikle. lonu, kurá galima išmatuoti, ávertinti ir lyginti. Taèiau Atlikta duomenø analizë rodo, kad treneriams šis etalonas (rodiklis) nëra stabilus, o besikeièiantis, bûtina susisteminti ir sutvarkyti savo sporto šakos tobulëjantis, stimuliuojantis (motyvacinis), nurodan- modelines charakteristikas ir vertinimo kriterijus. tis naujus jo pasiekimo bûdus. Šie bûdai yra trenerio Ypaè svarbûs BFP ir SFP rodikliø dydþiai, kà ir iki ir sportininko kûrybinës veiklos rezultatas, kuriame kokio lygio, iki kokiø ribø ugdyti – tai pagrindinis atsispindi nauji ieškojimai, atradimai, galimybës vis didelio meistriškumo sportininkø treniruotës rei- veiksmingiau taikyti naujas treniruotës priemones kalavimas. Pirmiausia treneriai turëtø atskleisti, ir metodus. Taip surandamos ne vienintelës krûvio patikslinti, ávertinti olimpinës rinktinës sportininkø priemonës ir metodai, padedanèios sutelkti visus dominuojanèias ypatybes, kurios svarbiausios sie- ágimtus sportininko gebëjimus, bet mokslinæ reikšmæ kiant gerø sportiniø rezultatø. Remdamiesi modeli- ágauna remiantis moksliniais dësningumais realizuo- nëmis charakteristikomis jie galëtø geriau išryškinti jamos didþiausiosios sportininko galimybës, nuolat prioritetines sportininko ypatybes, gauti naujø þiniø, áveikiamos naujos meistriškumo ribos. laiduojanèiø tam tikrà sportininko parengtumà ir Iš 3 lentelës duomenø matyti, kad šiame vyksme prognozuojamø rezultatø pasiekimà. Lietuvos tre- yra kai kuriø trûkumø. Nustatyta, kad 97 % treneriø neriai privalo formuoti šià koncepcijà ir ágyvendinti pateikë konkreèius metinio krûvio parametrus, 58 % šá konstruktyvios veiklos principà. Tik atsiþvelgiant sportininkø atliko treneriø prognozuotus metinius á treniruotës krûvius ávertinanèiø testø ir tyrimø krûvius, 68 % treneriø nurodë krûvio apimtis pagal rezultatus, sportinës formos kitimo dësningumus, intensyvumo zonas, 76 % treneriø lygino ir vertino sportininko individualias ágimtas ypatybes, psicho- krûvio intensyvumo zonø parametrus, 71 % atliko logines savybes, klimatines ir organizacines sàlygas, korekcijas po einamøjø tyrimø, 61 % – po peda- galima objektyviai prognozuoti sportinius rezultatus goginiø testø, 74 % sportininkø ávykdë planuotas svarbiausiose varþybose. uþduotis atrankos varþybose, 63 % sportininkø ágijo 3. Metinio treniruotës krûvio parametrai. Treniruo- optimalià sportinæ formà, 42 % treneriø vykdë krite- tës krûvio teorija analizuoja ne tik treniruotës krûvio riná testavimà parengtumo lygiui ávertinti. kitimo eigà, bet ir jos kontrolæ. Paskirstant krûvá Tiriant treneriø anketas paaiškëjo, kad ne visi metiniame cikle laikomasi gráþtamojo ryšio principo: treneriai moka tinkamai paskirstyti krûvá á inten- krûvis – skubus rezultatø ávertinimas (¥dozë–efek- syvumo zonas ir ávertinti sportininko organizmo tas´) – korekcija (¥turi bûti – yra´ arba ¥yra, o turi reakcijà á krûvio intensyvumo kaità, pateikti pagal bûti´) – iš naujo krûvis. Šis ciklas turi bûti nuolatos intensyvumo zonas suminæ krûvio išraiškà, nustatyti kartojamas ir gaunamas vis naujas poveikis sporti- intensyvaus krûvio parametrus, áveikimo greièius, or- ninko organams ir funkcinëms sistemoms, ypaè pere- ganizmo sistemø átampos santykinius dydþius. Bûtina inant iš kiekybës á kokybæ. Reikšmingiausi sportinin- konstatuoti, kad dalis treneriø neišmokë sportininkø ko organizmo pokyèiai matyti iš asmeniniø rekordø, kaupti duomenis, analizuoti ágytà informacijà, ne- 8 SPORTO MOKSLAS 4 lentelë Medicininis ir mokslinis aprûpinimas, abs. sk. (proc.) Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1. Atlikti tyrimai medicinos centre 1 (2) 9 (24) 28 (74) 2. Atlikti tyrimai mokslinëse laboratorijose 5 (13) 9 (24) 24 (63) 3. Atliktas judesiø technikos biomechaninis ávertinimas 5 (13) 16 (42) 8 (21) 9 (24) 4. Buvo vykdoma biocheminë kontrolë 1 (2) 17 (45) 20 (53) 5. Gavo veiksmingà informacijà iš medikø 3 (8) 22 (58) 13 (34) 6. Gavo veiksmingà informacijà iš mokslininkø 1 (2) 3 (8) 19 (50) 15 (40) 7. Sudaryta mokslinio, medicininio aprûpinimo programa 14 (37) 3 (8) 21 (55) 8. Gydytojai ir laboratorijø darbuotojai teikë tyrimo duomenis 4 (11) 1 (2) 33 (87) 9. Buvo medicininë ir mokslinë sportininkø prieþiûra stovyklose 17 (45) 8 (21) 13 (34) 10. Sportininko sveikatos ir fizinës bûklës vertinimas varþybø 8 (21) 2 (5) 20 (53) 8 (21) laikotarpiu 11. Sportininkas buvo aprûpintas medikamentais 6 (16) 9 (24) 23 (60) 12. Sportininkas gavo pakankamai atsigavimo priemoniø 4 (10) 14 (37) 3 (8) 17 (45) 13. Pateikë siûlymus dël medicininës ir mokslinës prieþiûros 11 (29) 27 (71) turi šios veiklos duomenø banko. Darni trenerio ir 74 % treneriø vykdë tyrimus medicinos centre, sportininko apskaitos sistema leistø dirbti tikslingai 63 % – mokslinëse laboratorijose, ypaè prasti duo- ir našiai. menys apie biomechaninius (24 %) ir biocheminius Treneriai taip pat turëtø atkreipti dëmesá á treni- (iš dalies vykdë 53 %) tyrimus. 34 % treneriø pasi- ruotës krûvio korekcijà po sportininkø testavimo – sakë gavæ veiksmingà informacijà iš medikø, 40 % tai sportinio rengimo programos, planø tikslinimas – iš mokslininkø, 60 % sportininkø buvo aprûpinti pagal sportininko parengtumo kaità, sportinius medikamentais, 45 % gavo pakankamai atsigavimo rezultatus, mokslinëse laboratorijose ir medicinos priemoniø. Pagerëjo sportininkø tyrimai parengia- centre atliktø tyrimø, pedagoginiø testø duome- muoju laikotarpiu: 87 % treneriø vykdë sportininkø nis, po atskirø fiziniø ypatybiø ugdymà lemianèiø tyrimus medicinos centre, 74 % – mokslinëje labora- laikotarpiø, etapø, mikrociklø. Juk tik sportininkà torijoje. Varþybø laikotarpiu šie rodikliai sumaþëjo: testuojant (tiriant) ir ávertinant, treneriui atsiranda 77 % treneriø vykdë sportininkø tyrimus medicinos galimybë pasirinkti veiksmingas treniruotës prie- centre, 66 % – mokslinëje laboratorijoje, 87 % tre- mones ir nustatyti jø poveikio dydá. Tuos duomenis neriø teikë tyrimø duomenis gydytojai ir laborato- bûtina kaupti norint turëti naudingà informacijà, rijø darbuotojai, bet tik 34 % treneriø teigë, kad jø padedanèià valdyti sportinio rengimo vyksmà. sportininkai gavo medicininæ ir mokslinæ prieþiûrà 4. Mokslinis ir medicininis aprûpinimas. Šian- sporto stovyklose, 71 % treneriø pateikë siûlymus dieniniame sporte bûtinas nuolatinis trenerio, dël medicininës ir mokslinës prieþiûros. mokslininko, gydytojo ir sportininko kûrybinis Kaip þinoma, sporto treniruotë ir darbingumo bendradarbiavimas ieškant tinkamiausio sporti- atgavimas yra vientisas treneriø ir sporto medikø ninko treniravimo bûdo. Trenerio, mokslininko ir valdomas vyksmas. Ypaè svarbus tampa pratybø in- gydytojo pareiga taip suplanuoti sporto treniruotæ, dividualizavimas parenkant ne tik paveikius krûvius, kad jos tikslai, turinys atitiktø varþybø tikslus, kad bet ir atsigavimo formas bei priemones. Treneriai, treniruotës krûvio dydis priartëtø prie kiekvienam taikydami pedagogines atsigavimo priemones, turi sportininko organizmui egzistuojanèio maksimumo. atkreipti dëmesá á pramankštos ir baigiamosios praty- Svarbu sportininkams ugdyti išgales atlikti didelius bø dalies individualizavimà. Darbingumo atsigavimo krûvius ir gerinti prisitaikymo gebëjimus, susijusius vyksmus skatina racionaliai suplanuota treniruotë, su sveikatos stabilizavimu. Treniruotës metodikos krûvio ávairumas, ávairiø metodø ir priemoniø taiky- principai kartu su ugdomuoju kryptingumu turi mas, autogeninës ir psichoreguliuojanèios pratybos, apimti ir medicininæ meistriškumo ágijimo esmæ, nes racionali mityba siekiant greièiau atgauti prarastus sporto specifikos pagrindas – ugdymas vyksta esant energijos išteklius po atlikto treniruotës krûvio. maksimaliam fiziniø ir psichiniø vyksmø átempimui. Treneriui ir medikui svarbiausia visà sportininko Bûtent todël medicininis aspektas turi bûti priorite- organizmo funkcinæ sistemà kasmet pakelti á aukš- tinis moksliniuose ieškojimuose, kuriant racionalias tesná lygá. treniruotës metodikas. 5. Mokslinë-metodinë veikla. Sportinio rengimo 4 lentelëje pateikti duomenys nëra labai geri. vyksme mokslininkas reikalingas tada, kai atliekami 2007 Nr. 1(47) 9 5 lentelë Mokslinë-metodinë veikla, abs. sk. (proc.) Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1a. Dalyvavo mokslinëse konferencijose 16 (42) 22 (58) 1b. Dalyvavo seminaruose 10 (26) 28 (74) 1c. Dalyvavo aptarimuose 15 (39) 23 (61) 2. Gauta informacija buvo naudinga 3 (8) 4 (11) 1 (2) 30 (79) 3. Naudojosi kitur išleistais leidiniais 2 (5) 4 (11) 32 (84) 4. Naudojosi moksliniuose þurnaluose paskelbtais tyrimø duomenimis 2 (5) 12 (32) 4 (10) 20 (53) 5. Mano, kad tikslinga rengti praktines konferencijas 3 (8) 2 (5) 33 (87) 6. Vykdë teoriná sportininko rengimà 4 (11) 1 (2) 33 (87) 7. Dalyvavo staþuotëse 25 (66) 13 (34) 8. Stokoja moksliniø-metodiniø þiniø 13 (34) 1 (3) 24 (63) maksimalûs krûviai, kai sportininkas lyg skustuvo sporto treniruotës metodikos raidos tendencijas, ašmenimis kopia á meistriškumo viršûnæ, kai pra- ádiegimà naujø pedagoginiø, metodiniø bei biologi- tybose ieškoma ¥þiauriausiø´ krûviø, maksimaliai niø priemoniø ir metodø, uþtikrinanèiø sportininko paveiksianèiø sportininko organizmà. Ypaè svarbu, organizmo funkciniø rezervø išplëtimà pasiekiant kaip vyksta sportinis rengimas ir kokie sportininko geriausià stabilià sportinæ formà per olimpines organizmo pokyèiai, nes tai lemia sportininko pa- þaidynes. þangà. Šie pokyèiai mokslininkø turi bûti paþinti, 6. Techninis pasirengimo aprûpinimas pagal pro- nustatyti ir ávertinti. Pasaulinës klasës atleto nepa- gramà „Pekinas 2008“. Techninis sportininkø ap- rengsi nei per mënesá, nei per metus. Didelio tikslo rûpinimas yra labai svarbus, nes kartais iš pirmo sporte siekiantiems treneriams bûtinas ¥vertëjas´, jo þvilgsnio atrodantys nereikšmingi trûkumai gali vardas ¥mokslas ir informacija´. Juk niekas neárodë, niekais paversti visà rengimosi sistemà ir rezultatø kad yra tokios koncepcijos, kurios tinka visais laikais. prognozæ. Á tai dëmesá turi atkreipti vadybininkai, Trenerio vadovavimo treniruotës vyksmui kokybæ, federacijø vadovai, Lietuvos olimpinis sporto centras jo protà, išmintá ir mokslumà rodo sportiniai rezul- ir sporto mokyklø direktoriai. Treneriø ataskaitø tatai. Matematinës išklotinës, schemos, diagramos, analizë parodë (6 lentelë), kad pakankamà finan- rodikliai turi patvirtinti trenerio veiksmø teisingumà. savimà turëjo 50 % sportininkø (tai 30 % daugiau Taèiau daþnai trenerio nenoras kritiškai vertinti savo negu praëjusiame metiniame cikle), 34 % sportinin- darbo rezultatus, mokytis sporto pedagogikos teori- kø buvo aprûpinti aukštos kokybës inventoriumi ir jos, matyti treniruotës vyksmo naujoves dangstomas apranga (pagerëjo 14 %), 66 % treneriø atsakë, kad ilgamete trenerio patirtimi. Mokslininkams bûtina Lietuvos olimpinis sporto centras uþtikrino sàlygas kreipti dëmesá á tiesos ieškojimo principus, á olimpie- treniruotis þiemos laikotarpiu (padidëjo 16 %), o èiø metodologijos patikimumà ir jos prieþiûrà. 66 % teigë, kad federacijos prisidëjo prie sportinio Analizuojant anketavimo metodu gautus rezulta- rengimo vyksmo organizavimo varþybø laikotarpiu. tus (5 lentelë) nustatyta: mokslinëse konferencijose 71 % treneriø teigiamai ávertino miesto sporto skyriø dalyvavo 58 % treneriø (25 % maþiau negu pra- pagalbà (pagerëjo 14 %), 40 % treneriø metø pra- ëjusiame metiniame cikle), seminaruose – 74 %, dþioje tiksliai þinojo finansines sportininko rengimo aptarimuose – 61 %, gavo naudingos informacijos galimybes (pagerëjo 25 %), 74 % treneriø vykdë per konferencijas – 79 %, 84 % treneriø naudojosi centralizuotas sportininkø rengimo stovyklas. 21 % Lietuvoje ir uþsienyje leistais leidiniais, 53 % trene- treneriø teigë, kad per metus buvo sukurta mokslinë- riø – moksliniuose þurnaluose paskelbtais tyrimø metodinë informacijos sistema, tik 8 % treneriø da- duomenimis. 87 % treneriø mano, kad tikslinga reng- lyvavo kvalifikacijos këlimo renginiuose (8 %), 26 % ti mokslines konferencijas, 87 % vykdë sportininkø sportininkø po varþybø buvo uþtikrinta reabilitacijos teoriná rengimà, 34 % treneriø dalyvavo staþuotëse, programa, 74 % treneriø pateikë pasiûlymus, kaip 63 % treneriø prisipaþino, kad jiems trûksta moksli- rengtis Pekino olimpinëms þaidynëms. niø-metodiniø þiniø. Tyrimø rezultatai patvirtina, kad materialinis ir Manome, kad trenerio veiklos technologija, tre- techninis sportininkø rengimo aprûpinimas per me- nerio, sportininko ir mokslininko bendradarbiavimas tiná ciklà stipriai pagerëjo, palyginti su ankstesniais turi kokybiškai keistis. Paþangûs treniruotës metodai olimpinio ciklo metais, bet dar yra nepakankamas. ir priemonës turi bûti pasirenkami atsiþvelgiant á Nemaþai olimpinës rinktinës treneriø paþymëjo, kad 10 SPORTO MOKSLAS 6 lentelë Techninis pasirengimo aprûpinimas pagal programà „Pekinas 2008“ Neatsakë Ne Iš dalies Taip 1. Buvo pakankamas finansavimas 17 (45) 2 (5) 19 (50) 2. Buvo aprûpinta aukštos kokybës specialiu inventoriumi ir apranga 19 (50) 6 (16) 13 (34) 3. Sporto bazës buvo aprûpintos inventoriumi 2 (5) 21 (55) 4 (11) 11 (29) 4. Olimpinis sportininkø rengimo centras uþtikrino sàlygas treniruotis þiemà 1 (2) 6 (16) 6 (16) 25 (66) 5. Sporto federacijos prisidëjo prie sportinio rengimo organizavimo varþybø 11 (29) 2 (5) 25 (66) laikotarpiu 6. Padëjo miesto sporto skyrius 1 (2) 9 (24) 1 (3) 27 (71) 7. Treneris metø pradþioje þinojo finansines galimybes 22 (58) 1 (2) 15 (40) 8. Vyko centralizuotos sportininkø rengimo stovyklos 2 (5) 7 (18) 1 (3) 28 (74) 9. Buvo sukurta mokslinës-metodinës informacijos teikimo sistema 4 (10) 23 (61) 3 (8) 8 (21) 10. Buvo sukurta treneriø kvalifikacijos tobulinimo sistema 2 (5) 33 (87) 3 (8) 11. Po varþybø buvo uþtikrinta sportininkø reabilitacijos programa 4 (11) 22 (58) 2 (5) 10 (26) 12. Pateikë rekomendacijas, kaip rengtis olimpinëms þaidynëms 10(26) 28(74) nëra kvalifikacijos tobulinimo sistemos, nevyksta Manytume, kad Lietuvos olimpinës rinktinës teorinë ir mokslinë treneriø atestacija, neekspertuo- treneriams bûtina atkreipti dëmesá á specialiojo jamas atliktas treniravimo darbas, retai treneriai ir parengtumo testus, ypaè svarbius varþybinei veiklai mokslininkai išvyksta á tarptautines staþuotes, kon- nustatyti ir ávertinti. Labai svarbûs norminiai ir stan- ferencijas, simpoziumus, kongresus. Be to, iš tokiø dartiniai testai, kuriø atlikimo rezultatas gretinamas renginiø sugráþusieji retai su naujomis metodikomis su ankstesniu arba su tam tikru etalonu. Šiø testø ir technologijomis supaþindina kitus trenerius, maþai rodikliai ir vertinimas leidþia treneriui objektyviau treneriø ir mokslininkø išvyksta á pasaulio, Europos ir reikšmingiau prognozuoti. Ypaè svarbi varþybinë tauriø varþybas. Treneriai teigë, kad trûksta þiniø patirtis – tai visuma specialiø þiniø ir mokëjimø, ágytø apie šiuolaikines didelio meistriškumo sportininkø ilgà laikà dalyvaujant varþybose. Tik skrupulingai rengimo kryptis ir technologijas, treniruotës planavi- ávertinus laimëjimus ir klaidas, buvusio varþybø mà ir modeliavimà, pedagoginës kontrolës ir testavi- laikotarpio sëkmes ir nesëkmes, nustaèius treniruo- mo schemø sudarymà ir analizæ, pageidavo daugiau tës krûvio dinamikà ir pasiektus testø bei varþybø seminarø, simpoziumø su þymiausiais Lietuvos ir rezultatus, jø tarpusavio ryšá, galima sudaryti tikslø uþsienio treneriais, mokslininkais, sporto vadovais, olimpinio metinio ciklo rengimosi planà, konkreti- informacijos sporto teorijos, reabilitacijos, psicholo- zuoti ir individualizuoti treniruotes krûvio strategijà gijos, fiziologijos, sporto medicinos, biomechanikos, ir valdymà. biochemijos klausimais. Varþybø laikotarpio pratybose, padidëjus specia- Apibendrinimas liojo rengimo krûviui ir išsiplëtus varþybø praktikai, pakinta ir sportininko organizmo funkciniø sistemø Treneriai ir mokslininkai, išanalizavæ metiniu olimpiniu ciklu gautà informacijà, palyginæ gautus kontrolë. Ji dabar ne tik pedagoginë, bet ir psicho- duomenis su modeliniais reikalavimais ir varþybose loginë, medicininë, biomechaninë bei biocheminë, pasiektais rezultatais, atlikæ sportininkø tyrimus priklausanti nuo sporto šakos specifikos. Tai padeda ir pagal jø rezultatus patikslinæ sportininkø rengi- treneriui, sportininkui ir mokslininkui objektyviau mo Pekino olimpinëms þaidynëms planus, privalo ir patikimiau prognozuoti rezultatus olimpinëse ávertinti esamà padëtá. Svarbiausia nustatyti, kokia varþybose. sportininko dabartis, ir áþvelgti, kokia jo ateitis. Kasmet vykdomas Lietuvos olimpinës rinktinës Treneriai privalo kitame olimpinio ciklo etape su- treneriø anketavimas ir treneriø veiklos ataskaitø daryti realø individualø metinës sporto treniruotës analizë sudaro prielaidas geriau kontroliuoti spor- modelá – tai pagrindinë metodinë idëja, apibrëþanti tininkø rengimo valdymà, reikiamai organizuoti sportinio rengimo vyksmo (organizavimo, planavimo treneriø profesinio ugdymo gerinimà, tobulinti jø ir valdymo) kryptingumà. Svarbiausia pradëti nuo teoriná ir metodiná darbà, didinti treneriø metodo- turimo rezultato, reikiamø ribø (praëjusiø metø loginæ kompetencijà, teikti treneriams reikalingà sezono rezultatø, dabartiniø rezultatø, sàlygø) ir tik metodinæ-mokslinæ paramà. tada pasirinkti specifines treniruotës priemones.