S 0 R E N KIERKEGAARD Liga mirčiai aidai K IE R K E G A A R D LIGA MIRČIAI S0REN KIERKEGAARD Liga mirčiai Iš danų kalbos vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė JOLITA ADOMĖNIENĖ aidai A L K 1997 Versta iš: S. Kierkegaard. Samlede Vaerker, ed. A. B. Drachmann et ai., 20 vol., Kobenhavn 1963-4 Knygos leidimą parėmė Atviros Lietuvos fondas ISSN 1392-1673 ISBN 9986-590-40-X © Vertimas į lietuvių kalbą, įvadas ir paaiškinimai - Jolita Adomėnienė, 1997 TURINYS ĮVADAS.......................................................................9 PRATARMĖ..............................................................33 ĮŽANGA....................................................................36 PIRMA DALIS Liga mirčiai yra neviltis ............................................39 A Kad neviltis yra liga mirčiai.........................................39 A Neviltis yra liga dvasioje, Pačiame, kaip tokia ji gali būti trejopa: beviltiškai neįsisąmoninti, kad turi Patį (netikra neviltis); beviltiškai nenorėti būti pačiu savimi; beviltiškai norėti būti pačiu savimi..............................................39 B Nevilties galimybė ir tikrovė.......................................41 C Neviltis yra: „Liga mirčiai“..........................................45 B Šios ligos (nevilties) visuotinumas..............................50 5 c Šios ligos (nevilties) pavidalai.....................................58 A Neviltis, traktuojama nereflektuojant, ar ji įsisąmoninta, ar ne, o reflektuojant tiktai sintezės momentus.........59 a) Neviltis žvelgiant iš apibrėžties: „baigtinybė - begalybė“ ...............................................59 a) Begalybės neviltis yra baigtinybės trūkumas .....60 [3) Baigtinybės neviltis - begalybės trūkumas.........63 b) Neviltis, žvelgiant iš apibrėžties: „galimybė - būtinybė“.................................................66 a) Galimybės neviltis yra būtinybės trūkumas......67 Į3) Būtinybės neviltis yra galimybės trūkumas.......69 B Neviltis, žvelgiant iš apibrėžties: „sąmoningumas“....75 a) Neviltis, nežinanti esanti neviltis, arba beviltiškas nežinojimas, kad turi Patį, amžiną Patį......................76 b) Neviltis, įsisąmoninusi, jog yra neviltis, taip pat įsisą­ moninusi, jog turi Patį, kur vis dėlto yra kažkas amžina, ir kuri dabar arba beviltiškai nenori būti savimi, arba be­ viltiškai nori būti savimi.............................................82 a) Beviltiškai nenorėti būti savimi - silpnumo neviltis....................................................................85 1) Neviltis dėl to, kas žemiška arba dėl kažko žemiško.............................................................85 6 2) Nusivylimas amžinu arba neviltis dėl savęs paties.................................................................99 Neviltis - beviltiškai norėti būti savimi, priešgyna..............................................................107 ANTRA DALIS Neviltis yra nuodėmė ..............................................117 A Neviltis yra nuodėmė...............................................117 Pirmas skyrius ...........................................................120 Paties įsisąmoninimo laipsniai (Apibrėžtis: „Dievo akivaizdoje“).................................................120 Priedas .....................................................................125 Nuodėmės apibrėžime glūdi papiktinimo galimybė; bendra pastaba apie papiktinimą...............................125 Antras skyrius ..........................................................132 Sokratiškasis nuodėmės apibrėžimas.........................132 Trečias skyrius ..........................................................144 Kad nuodėmė - ne neigimas, o teigimas...................144 Priedas prie A ...........................................................149 Tačiau ar tam tikra prasme nuodėmė netampa didele retenybe? (Moralas) ..................................................149 B Nuodėmės tęstinumas..............................................154 7 A Nuodėmė nusivilti dėl savo nuodėmės......................159 B Nuodėmė nusivilti nuodėmių atleidimu. (Papiktinimas)...........................................................165 C Nuodėmė - atsisakyti krikščionybės modo ponendo, pareikšti, kad ji neteisybė...........................181 PAAIŠKINIMAI.......................................................193 RODYKLĖ...............................................................207 ĮVADAS Krikščionybė arba tapimas krikščioniu yra kaip ir kiekvienas radikalus gydymas: žmogus atideda jį kaip galima ilgiau. (Sorcn Kierkegaard, Papireč I A 89, 1835 spalio 9) Originalus knygos viršelis byloja, kad Ligos mirčiai auto­ rius - Anti-Climacus, o išleido ją Sorenas Kierkegaardas. Nieko nuostabaus - tik šįsyk paslaptingasis leidėjas galėjo pasirašyti ir savo pavarde, taip paversdamas ją vykusiu pseudonimu šiam niūriam kūriniui, mat Kierkegaardas reiškia kapines - giminės pavardė buvo Kirkegaardas (etimologiškai tai reiškia švento­ rių - bažnyčios kiemą, o nuo palaidojimų šventoriuje žodis ėmė reikšti tiesiog kapines), bet Kierkegaardo tėvas Michaelis Peder­ senas Ki(e)rkegaardas atvykęs ir prasikūręs Kopenhagoje įter­ pė į savo pavardę raidę e. Tačiau autorius-leidėjas savo naująjį pseudonimą rinkosi ne atsitiktinai ir ne sąmojus jam rūpėjo. Bet apie viską iš eilės. Liga mirčiai išleista 1849 metų liepos 30 d. Parašyta per stebėtinai trumpą laiką, daugiausia 1848 metų kovo-gegužės mėnesiais. Pirmojo varianto pataisymai ir pakeitimai negausūs, bet labai svarbūs pačiam rašytojui. Tačiau šis karštligiškas rašy­ mas byloja ne apie netikėtą, staigų autorių užvaldžiusį impulsą ir skubotą jo patenkinimą, o veikiau apie ilgai besikaupusio rū- 1 Soren Kierkegaards Papirer [Dienoraščiai ir Užrašai], Gyldendalske Bo- ghandel- Nordisk Forlag, 1909-1948. Toliau vadinama Pap. 9 Įvadas pėsčio išsiveržimą. Poreikis kalbėti apie „ligą mirčiai“ - neviltį, tikėjimo iššūkį, nuodėmę (pagrindinės šios knygos temos ir įž­ valgos) nors pakeliui kokybiškai kito bei plėtojosi, brendo jau nuo seno. Dar 1836 metais Kierkegaardas rašė, kad „dabartinis amžius yra nevilties amžius“ (Pap. I A 181), šiek tiek vėliau daug dėmesio skyrė Viduramžių mąstytojų svarstymams apie akediją (acedia) bei nusiminimą, prislėgtumą (tristitia). Pats ci­ tuoja Grigaliaus Didžiojo Moralia in Jok ...virum solitarium ubi- que comitatur acedia... ėst animi rėmusio, mentis enervatio, neglec- tus religiosae exercitationis, odium projfesionis, laudatrix renim secularium. Apie tai teisėjo Viljamo lūpomis kalbėta ir Arba... arball dalyje (tiesa, dar neperžengiant estetinių kategorijų ribų ir perspėjant tik apie pasinėrimo į grynai estetinę egzistenciją pa­ vojus). Teigiama, kad estetinis gyvenimas neišvengiamai veda į neviltį. Paskui per Baimės sąvoką nevilties tema sparčiai artėja prie to visiško išsiskleidimo, kurį pasiekia Ligoje mirčiai-gyve­ nimas už religijos reiškiasi trimis tipingais aspektais: abejone, juslumu ir neviltimi; bet koks gyvenimas, nesantis tikėjimo gy­ venimu pačia griežčiausia ir pilniausia prasme, ne tik veda į ne­ viltį, bet ir yra neviltis. Nemaža tyrinėtojų2 Baimės sąvoką - kur, nors ir nekalbant tiesiogiai apie pačią neviltį, išsamiai nagrinė­ jama žemesnioji nevilties pakopa - baimė (Angest) bei nevilties vainikas, nuodėmė - taip glaudžiai sieja su Liga mirčiai, kad pir­ mąją vadina įvadu, preliudu pastarajai. Ryšys tarp šių dviejų knygų išties glaudus - tuo, kas Baimės sąvokoje taip skrupulingai išskleista: žmogaus kaip begalybės ir baigtinybės, amžinybės ir laikinybės, galimybės ir būtinybės sintezės samprata, Kierke­ gaardas sumaniai pasinaudoja ir remiasi rašydamas Ligą mirčiai, 2 Hovvard V. Hong bei Edna H. Hong, Gregor Malantschuk, Paul Dietrichson. 10